Tęsiame kelionę į paslaptingą Bambininkų piliakalnį, apie kurį savo mintimis ir apmąstymais prieš kelias savaites su mūsų portalo skaitytojais pasidalijo Burbiškių kaimo gyventojas Gediminas Juozas Nevulis. Įrašas publikuotas rugsėjo 17 dieną (https://www.punskas.pl/is-praeities/apie-bambininku-piliakaln).
Nuo Mindaugų parapijos bažnyčios, iš kur išvykstame, iki Krosnos yra 12 km. Riedame ratais keliu Alytus–Simnas–Kalvarija 131. Po 10 min. pasiekiame kelionės tikslą.
Gyvenvietės pavadinimas kildinamas iš upėvardžio Krosnà. Netoliese yra Žuvinto draustinis ir Žuvinto biosferos rezervatas. Į pietryčius nuo miestelio – Kalniškės miškas. Per gyvenvietę teka Sūrava, kuri įsilieja į Buktos pelkę. Per Krosną eina Užnemunės geležinkelis.
Sustojame prie Krosnos Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios.
Miestelio centre prie žiedo, bažnyčios ir kitose vietose daug informacijos apie artėjančią bendruomenės šventę. „Po šv. Mataušo ir žemė ataušo, – skaitome viename iš skelbimų. – Rugsėjo 22 dieną šv. Mato atlaidai Krosnos Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje“. Programa labai įdomi ir turtinga. Po atlaidų – meno kolektyvų pasirodymai, renginys „Šiuolaikinio meno žiedas“, Reginos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Iš širdies į širdį“, lauko prekyba, batutai ir kt. Bendruomenė vaišins pyragu ir arbata. Renginį papuoš pasaulio Gineso rekordininko Mariaus Praniausko pasirodymas. Marius – tai jėgos akrobatas, gatvės gimnastas, kuris šiemet pagerino jau keturis pasaulio Gineso rekordus ir taikosi į dar vieną.
Lankymą pradedame nuo dvibokštės bažnyčios. Nors sekmadienis, deja, ji užrakinta. Šventovė stovi ant kalvos, Marijampolės–Simno kelio pusėje, fasadu atgręžta į kelią. Nuo kelio į šventorių veda laiptai. Šventoriuje stovi du kryžiai ir koplytėlė.
Internete surandame gan išsamų šventovės aprašymą[1]. „Pastato architektūra nesudėtingų orderinių romantizmo formų, bokštai stilizuoti neobarokiniai. Pagrindinio fasado kompozicija artima klasicistinėms bažnyčioms: imituotas portikas, vidurinė plokštuma ištraukta į priekį, suskaidyta piliastrais, į kuriuos remiasi platus frizas, o viršų vainikuoja trikampis frontonas su Kristaus skulptūra. Stačiakampė portalo anga paryškinta tiesiu sandriku.
Šoniniai fasadai su stačiakampiais aukštai išdėstytais langais; plokštumos suskaidytais rustais. Fasadus horizontaliai dalija cokolis ir frizas. Viršų juosia karnizas.
Vidaus erdvė kompaktiška. Centrinė nava ir presbiterija vienodo aukščio, lygių lubų. Sienas skaido jonėninio orderio puskolonės, dažytos imituojant marmurą, juosia platus frizas su karnizu, kuris iliuzoriškai dažytas imituojant jonikus ir dantukus.
Lubos puoštos geometrinių ir augalinių motyvų ornamentais. Vargonų chorų sienelė aklina, lenkto kontūro.“
Lapelis šventovės lange informuoja, kad pamaldos čia vyksta sekmadieniais – 10.30 val. (vadinasi kelias valandas pavėlavome), o kitomis dienomis – pagal susitarimą. Klebono kun. V. Smulskio nevarginsim, neprašysim atidaryti šventovės, nors lapelyje yra pateiktas jo telefono numeris ir elektroninis paštas.
Išpažinčių čia klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias. Švč. Sakramento adoracija vyksta kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį, gegužinės ir birželinės pamaldos bei rožinio malda – sekmadieniais 10 val.
Parapijoje švenčiami dveji atlaidai: Škaplierinės (Karmelio kalno Švč. M. Marijos) – liepos 16 d. ir Šv. Mato – rugsėjo 21 d. (atlaidai keliami į sekmadienį).
Parapijai priklauso 17 kaimų: Birsčiai, Biruta, Grabauka, Gudeliškė, Krasenka, Krosnėnai, Krosna mstl., Makaučiškė, Naujavalakiai, Olendrai, Pėdiškiai, Ramanavas, Saltininkai, Smalininkai, Tūriškiai, Vartai ir Vytautiškė.
Pirma Krosnos šventovė (koplyčia) buvo pastatyta apie 1655 m. Ji buvusi ąžuolinė. Parapija įkurta 1760 m. Tuomet pastatyta medinė bažnyčia (nugriauta 1838 m.). Dabartinė bažnyčia statyta 1840–1842 m., bažnyčioje įrengti vargonai, šventorius aptvertas. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse šventovė buvo padidinta.
Per karą Rusijos kareiviai pagrobė varpus. 1938 m. į bokštą buvo įkeltas naujas varpas.
Užeiname į vieną maisto parduotuvę.
– Kas tas didelis pastatas šalimai bažnyčios? – klausiame pardavėjos.
– Nežinau, aš ne vietinė.
Padėkojame, nusiperkame ledų ir išeiname į miestelio aikštę. Apžiūrime medinį kryžių bei paminklą „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1941–1991“.
Užsukame į čia pat esančią degalinę. Klausiame pardavėjos, vidutinio amžiaus moters, apie miestelį ir jo gyventojus.
– Aš ne iš čia, – prisipažįsta pardavėja. – Kitą savaitę vyks atlaidai, bus daug renginių. Tas šalia bažnyčios didelis pastatas tai sovietmečiu statyti kultūros namai. Dabar čia be jų yra dar parduotuvė, Vaikų dienos centras, biblioteka (Lazdijų rajono savivaldybės bibliotekos padalinys).
Pardavėja pasakoja, kad šiuo metu Krosnoje prie parapijos veikia choras, Gyvojo rožinio grupelė, yra „Caritas“. Iš ugdymo įstaigų dabar veikia tik vaikų darželis „Eglutė“.
Įdomi yra Krosnos istorija. Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. (rašytiniuose šaltiniuose minima kaip Krasnica). Miestelis ėmė augti XIX a., kai pro jį 1870 m. buvo nutiestas plentas Marijampolė–Alytus, kelias į Kalvariją ir geležinkelio linija Alytus–Suvalkai. XIX a. pabaigoje Krosna buvo Kalvarijos apskrities Krosnos valsčiaus centras.
Po Pirmojo pasaulinio karo daug vietos gyventojų dalyvavo nepriklausomybės kovose. Po Antrojo pasaulinio karo šiose apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 16 d. prie Krosnos įvyko mūšis, kuriame dalyvavo 80 Lietuvos laisvės gynėjų ir virš 400 enkavėdistų. Nemažai partizanų (tarp jų ir moterų) žuvo, kitiems pavyko prasiveržti iš apsupties ir pasitraukti į miškus.
Sovietmečiu Krosna buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Buvo įkurta biblioteka, įsteigta septynmetė mokykla, vėliau aštuonmetė, vidurinė ir progimnazija.
Krosna turi ir savo herbą, kuris buvo patvirtintas 2002 m.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
[1] https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/lazdiju-dekanatas/krosnos-sv-apast-evang-mato-parapija/
