Rinkimai Lenkijoje. Kaip balsavo Punsko valsčiaus gyventojai?

Spalio 15 d. Lenkijoje vyko Seimo ir Senato rinkimai bei referendumas. Rinkimų rezultatai dar nežinomi, todėl remiamasi rinkimų apklausų duomenimis. IPSOS atliktos apklausos duomenimis, rinkimuose dalyvavo rekordinis piliečių skaičius – 72,9 proc. turinčiųjų balsavimo teisę. Preliminariais duomenimis, paskiri rinkiminiai komitetai balsų surinko:

• „Teisė ir teisingumas“ – 36,8 proc.
• „Pilietinė koalicija“ – 31,6 proc.
• „Trečiasis kelias“ – 13 proc.
• Kairieji – 8,6 proc.
• Konfederacija – 6,2 proc.

Galutinius rezultatus Rinkimų komisija turėtų paskelbti antradienį.

O kaip balsavo Punsko valsčiaus gyventojai, kur daugumą sudaro lietuviai?

Balsavimas vyko keturiose apygardose. Pirmojoje (Punsko valsčiaus patalpose) balsavo Punsko apylinkės kaimai. Antrojoje (Smalėnų svetainėje) – Smalėnų ir apylinkės kaimų gyventojai. Trečiojoje (Vidugirių mokyklos patalpose) – Vidugirių ir gretimų kaimų žmonės. Ketvirtojoje (Punsko mokykloje) – Punsko miestelio gyventojai.

Lankomumas ir balsų pasiskirstymas

Iš 3244 turinčių teisę balsuoti valsčiaus gyventojų rinkimuose dalyvavo 1854. Taigi valsčiaus rinkėjų aktyvumas buvo 57,15 proc. Nors jam toli gražu iki Lenkijos vidurkio, tačiau rezultatas visai neblogas palyginti su 2019 m. rinkimais, kuriuose balsavimo teise pasinaudojo tik 44,1 proc. valsčiaus gyventojų (prieš aštuonerius metus lankomumas buvo dar mažesnis – vos 32 proc.)

Lenkijos Seimo ir Senato rinkimuose Punsko valsčiuje daugiausia balsų surinko „Teisė ir teisingumas“ (PiS) – 586 balsus (31,6 proc.). Prieš ketverius metus už šią partiją balsavo beveik tiek pat rinkėjų – 31,0 proc. PiS daugiausia balsų (237) gavo pirmojoje apygardoje, mažiausia (98) – ketvirtojoje. Smalėnų ir Vidugirių apygardose valdančioji partija gavo atitinkamai 129 ir 122 balsus.

Antra vieta atiteko „Trečiajam keliui“ – dviejų grupuočių koalicijai (Lenkijos liaudies partija ir Polska 2050). Už ją balsavo 492, t. y. 26,5 proc. rinkėjų. Daugiausia balsų ji gavo ketvirtojoje apygardoje (208), mažiausia – antrojoje (50).

Trečią vietą užėmė „Pilietinė koalicija“ (KO), už kurią balsavo 474 gyventojai (25,5 proc.). Prieš ketverius metus ji gavo 26,2 proc. balsų. Už KO daugiausia balsuota ketvirtojoje apygardoje (218), mažiausia – antrojoje (48).

Ketvirti buvo kairieji, gavę 78 balsus (4,2 proc.). Prieš ketverius metus Demokratinės kairės sąjunga (SLD) surinko 147 balsus (9,7 proc.). Už ją daugiausia balsuota pirmojoje (38), mažiausia – antrojoje apygardoje (5).

Penkta vieta atiteko konfederacijai, už kurią balsavo 141 rinkėjas (7,6 proc.) 2019 m. jie gavo 86 balsus (5,7 proc.). Dabar daugiausia už ją balsuota pirmojoje apygardoje (64), mažiausia – antrojoje apygardoje (22).

Į Lenkijos Seimą balotiravosi taip pat punskietis Robertas Vektorius (komitetas „Gerovė ir taika“). Juo pasitikėjo 83 rinkėjai.

Referendumas

Lenkijos Seimo ir Senato rinkimų metu taip pat vyko referendumas. Rinkėjams buvo pateikti keturi klausimai.

Į pirmąjį – „Ar pritariate valstybės turto išpardavimui užsienio subjektams, dėl kurio lenkai prarastų strateginių ekonomikos sektorių kontrolę?“ – 96,59 proc. respondentų atsakė „ne“. Į antrąjį – „Ar pritariate pensinio amžiaus ilginimui, įskaitant vyrų ir moterų pensinio amžiaus padidinimo iki 67 metų atkūrimą?“ – 95,04 atsakė „ne“. Trečiasis klausimas: „Ar pritariate užtvaros Lenkijos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika panaikinimui?“ – „Ne“ atsakė 96,14 proc. referendumo dalyvių. Paskutinis klausimas – „Ar pritariate tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui pagal Europos biurokratijos primestą priverstinio perkėlimo mechanizmą?“ – 96,94 proc. respondentų atsakė „ne“.

Rinkimų teise referendume pasinaudojo tik 44 proc. balsavusiųjų, todėl juridine prasme jis laikomas neįvykusiu. Punsko valsčiuje referendume dalyvavo dar mažiau rinkėjų – 29,68 proc.

punskas.pl