Kraštotyrininkas, garsiojo knygnešio Jono Kaluškevičiaus anūkas Benjaminas Kaluškevičius tęsia pasakojimą apie Būdviečio dvarą.
Būdviečio dvaras pirmą kartą paminėtas 1589 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos III rašte. Jame karalius Gardino žemiečiui Jonui Sviackui skiria 11 valakų su margais ir kitais priedais. J. Sviackas įkūrė Būdviečio dvarelį. XVIII a. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas raštu Būdviečio dvarą perdavė valdyti Abraomui ir Sofijai Baranovskiams. Po pirmojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo Būdvietis atiteko Prūsijai ir priklausė Balstogės departamento Vygrių, vėliau Seinų apskričiai.
Iš dvaro laikų išliko svirnas, koplytėlė, vandens telkinys, vienas kitas parko medis, unikalus požeminis iš plytų sumūrytas dvaro rūsys, dvarininkų gyvenamasis medinis namas. Pats vertingiausias objektas – ant aukštų akmeninių pamatų 1803 m. iš maumedžio medienos suręstas dviaukštis svirnas. Unikalios jo langinės ir dvišlaitis stogas. Svirno fasade įrengtas maišų pakėlimo mechanizmas. Pastato priekyje yra priesvirnis su šešiomis kolonomis. Laiptai veda į antrąjį aukštą ir į pastogę.
sb, punskas.pl
