Važiuojant iš Seinų Punsko link jau iš tolo matosi boluojantis palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio Vidugirių šventovės dvišlaitis, bures primenantis stogas. Vidugirių koplyčios istorija paini ir sudėtinga. Šventovės sumanytojas Punsko parapijos klebonas Ignas Dzermeika, statydamas šį sakralinį objektą, norėjo įprasminti Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį. Vidugirių Dievo maldos namai atnešė jam, parapijos ganytojui, ir parapijiečiams nemažai nuoskaudų, ginčų ir nerimo.
Šį sekmadienį, rugsėjo 12 dieną, 14 val. Vidugirių koplyčioje šv. Mišias atnašaus kunigas Marius Talutis. Jų metu bus atidengta ir pašventinta lenta, skirta Marytei ir Antanui Rudžiams, taip pat kunigams ir visiems geradariams, kurie savo darbu ir aukomis prisidėjo prie šios šventovės pastatymo ir išpuošimo.
Buvęs Punsko parapijos vikaras kunigas Marius Talutis Punsko parapijos monografijoje, kurią 2017 m. išleido Punsko „Aušros“ leidykla, rašo: „Vidugirių palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio koplyčios istorija tokia pat paini ir dramatiška, kaip ir paties arkivyskupo Jurgio gyvenimas, nes ir vienai, ir kitam teko nelaimė tapti nesusipratimų ir tautinių konfliktų aukomis. Tačiau kančia grūdina, skaistina, šventina. Todėl kančios vyras arkivyskupas Jurgis Matulaitis – lietuvių tautos palaimintasis, šiandien plačiai pažįstamas ir mylimas ne tik Lietuvoje, o Vidugirių koplyčia toliau tvarkoma ir kelia žmonių širdis Dievo link, suburdama juos ne tik maldai, bet ir darbui.“
Šiek tiek istorijos
Žmonės pasakoja, kad į Punsko parapiją atvykusiam klebonauti kun. Ignui Dzermeikai žiemą teko vežimu važiuoti į Vidugirius pas ligonį. Bevažiuodamas neišpasakytai sušalo. Galbūt tada jo galvoje gimė mintis Vidugiriuose pastatyti Dievo namus. Porą dešimtmečių vėliau jo planams pritarė Lomžos vyskupas. Atsirado ir mecenatai lietuviai iš Čikagos – Marytė ir Antanas Rudžiai, kurie finansiškai parėmė statybą.
Statybos darbai prasidėjo 1985 m. rudenį. 1989 m. Lomžos vyskupas Wojciech Ziemba iškilmingai statinį pašventinimo. Jo sienoje buvo įmūryta atminimo lenta. Klebonas svajojo šventovę išpuošti lietuvišku menu, jos viduje padaryti du kryžių kalnelius, o išorėje pastatyti amfiteatrą ir įrengti botanikos sodą.
Lūžis įvyko 1992 m., netikėtai paaiškėjus, kad vyskupo dekretu Vidugiriuose steigiama parapija. Tikintieji priėmė tai kaip norą susilpninti Punsko parapiją ir užkirsti kelią lietuviškoms pamaldoms Seinų bazilikoje. Jie jautėsi apgauti, nes koplyčiai aukojo ir patys dirbo, manydami, kad tai bus Punsko parapijos koplyčia. Statybos darbai sustojo. Vidugirių koplyčios durys buvo surakintos grandine ir spyna. Kai po savaitės kažkas grandinę nupjovė, nuspręsta duris sutvirtinti metalinėmis sijomis. Svarbu paminėti, kad visa tai vyko su užsienio lietuvių vyskupo Pauliaus Baltakio žinia ir pritarimu.
Parapijos taryba ryžosi sustabdyti net kalėdojimą. Klebonas dar prašė vyskupo sprendimą dėl naujos parapijos atšaukti, tačiau nesulaukė atsakymo. Per Trijų karalių šventę parapijiečiams paskelbė atsisakąs klebono pareigų. Kun. I. Dzermeika buvo Punske iki šv. Petro ir Povilo atlaidų. Vidugirių šventovė pasiliko Punsko parapijoje.
Vidugirių koplyčia buvo vėl atidaryta 1993 m. rugsėjo 7 d. Nuo to laiko joje kas sekmadienį yra atnašaujamos lietuviškos mišios. Iš geležinių sijų žmonės padirbo kryžių, kuris visiems laikams turi priminti lietuvių bendruomenės kovą už lietuvybės išsaugojimą.
Dabar Vidugirių šventovės vidus yra gražiai išpuoštas, sutvarkyta ir pastato aplinka.
Šių metų liepos 11 dieną Vidugiriuose pirmą kartą vyko palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Susirinko nemažai šio ir aplinkinių kaimų tikinčiųjų, norėjusių dalyvauti istoriniame įvykyje. Po liturgijos vyko Švenčiausiojo Sakramento įstatymas, sukalbėta pal. Jurgio Matulaičio litanija bei surengta pirmoji Eucharistinė procesija. Atlaidams vadovavo kunigas Antanas Grabnickas iš Kauno, giedojo Punsko parapijos choras.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Pagarba tiems Punsko parapijiečiams ir Vyskupui P.Baltakiui už ryžtą ir teisingus veiksmus išsaugojant Vidugirių koplyčios statusą ,užuot Lomžos Vyskupo ,Seinų ir Punsko klebonų sumanymo įsteigti čia parapijinę Bažnyčią. 1986 m. keli Punsko kraštiečiai Čikagoje susitiko gyvai su Gerb. Marija Rudiene ir pristatė Jai apie Bažnytinės hierarchijos siekius šią Vidugirių šventovę įteisinti kaipo naujos -lietuviams nepageidaujamos- parapijos Bažnyčią. Vis dėlto Gerb. Marija Rudienė išklausius minėtų Punsko parapijiečių išsamių paaiškinimų ir pageidavimų laikinai nesustabdė,deja, šios Šventovės tolimesnės statybos finansavimo. Kaip bebūtų viskas baigėsi sėkmingai, o Vidugirių koplyčia savo fiziniu ir dvasiniu grožiu laimina aplinkinius tikinčiuosius ir skleidžia lietuviškas maldas ir giesmes.