2022 m. rugsėjo 28 d. 10–18 val. Vilniuje vyks atvirų durų diena, jos metu bus galima nemokamai lankyti Okupacijų ir laisvės muziejaus (Aukų g. 2A) Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspoziciją. 14–15 val. koplyčioje-kolumbariume vyks Tuskulėnų aukų pagerbimas.
1944–1947 m. Vilniuje (Aukų g. 2A) NKGB vidaus kalėjime SSRS karo tribunolų nuosprendžiu mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio.
Dauguma jų buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdė specialioji NKGB grupė. Po egzekucijų aukos buvo slapta užkasamos masinėse kapavietėse buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Duobės būdavo iškasamos iš anksto. Sumetus aukas, duobės būdavo užpilamos kalkėmis, dyzeliniu kuru ir apdengiamos molio sluoksniu.
Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama iki 1947 m. pavasario.
Tuskulėnų kapavietėse buvo užkasti ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai ir lenkų pogrindžio Armijos krajovos kovotojai. Dalis nužudytųjų buvo kaltinami bendradarbiavimu su naciais, dalyvavimu holokauste ar nusikaltimais civiliams. Tarp nužudytųjų buvo lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai ir kitų tautybių žmonės.
Nepriklausomoje Lietuvoje
Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, pradėta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu bei Tuskulėnuose užkastų aukų atminimu. Istorikai pradėjo tirti KGB archyvo dokumentus, baudžiamąsias bylas, užrašinėti liudytojų parodymus ir atsiminimus. Pradėta taip pat ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių kapaviečių.
1994 m. buvo nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmų bei buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje yra masinė sovietinių aukų kapavietė. Tuskulėnų dvaro teritorijoje pradėjo dirbti archeologai, vyko palaikų ekshumavimo darbai. Archeologinių tyrimų metu buvusioje Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Pavyko identifikuoti 66 asmenų palaikus.
Vėliau buvo suprojektuota amžinojo poilsio vieta – koplyčia-kolumbariumas. Tai pilkapio formos statinys, kurio viduje įrengta koplyčia. 2004 metais į ją buvo perkelti sovietinio teroro aukų palaikai.
2000 m. 195 ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių, sušaudytų NKGB vidaus kalėjime, pavardės iškaltos buvusių KGB rūmų cokolyje. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje esančioje šaudymo kameroje įrengta ekspozicija. 2002 m. buvo įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, kurį sudaro koplyčia-kolumbariumas, Tuskulėnų dvaro rūmai ir oficina, Baltasis dvarelis ir Šv. Teresės koplytėlė, dvaro parkas ir jo prieigos.
2011 m. Baltojo dvarelio rūsyje įrengta muziejinė ekspozicija „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
***
Tuskulėnai – tai Vilniaus miesto dalis dešiniajame Neries krante, į pietus nuo Žirmūnų. Yra išlikęs Tuskulėnų dvaras, minimas nuo XVI a. vidurio. 1905 m. dvare gyveno 33 žmonės. 1944 m. sovietai dvarą nacionalizavo. Vėliau čia pastatyti Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai. Dabar didelę kvartalo dalį užima sovietiniai daugiabučiai.
Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą galima lankyti nuo trečiadienio iki sekmadienio (imtinai) nuo 10 iki 17 val. Bilietus (3.30–6.30 eurų) galima nusipirkti per internetą.
Šiuo metu Tuskulėnų rimties parke veikia dvi muziejinės ekspozicijos:
„Projektas – HOMO SOVIETICUS“, kuria siekiama atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką.
„Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kur pristatoma, kaip 1944–1947 m. represinės struktūros – karo tribunolai susidorodavo su žmonėmis, nubaustais mirties bausme.
Lankant Tuskulėnų rimties parką verta užsukti į koplyčią-kolumbariumą, kur yra perlaidoti užkastų sovietinių represijų aukų palaikai.
Šaltiniai
https://tuskulenumemorialas.lt/
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/muziejai/tuskulenu-dvaro-ekspozicijos-358476/)
sb, punskas.pl
