Lapkričio 17 d. Birštono parapijos namuose vyko 1863-iųjų metų sukilimo metinių paminėjimas. Renginį vedė ir pranešimą skaitė Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius. Prisiminimais pasidalijo sukilime dalyvavusių bajorų Bartoševičių giminės atstovė, tremtinė Zita Bartusevičiūtė. Savo sudarytą knygą „Bajorai Bartoševičiai – Lietuvos laisvės gynėjai, Birštono krašto kūrėjai“, išleistą Punsko „Aušros“ leidykloje 2022 metais, pristatė Rita Pauliukaitienė. Knygoje pateikta medžiaga ne tik apie bajorus Bartoševičius, iš kartos į kartą kovojusius už Lietuvos laisvę, bet ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Punios kunigaikščio Margirio grupės veiklą, kurioje pokario metais veikė ir kovodami žuvo net keturi Bartoševičių giminės atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo laikraščio „Gyvenimas“ redaktorės pavaduotoja Dalė Lazauskienė, nemažas būrelis „Bočių“ klubo narių, o Birštono muzikos mokyklos moksleivės pradžiugino susirinkusiuosius savo skambiais balsais.
Lapkričio 23-iąją, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Alytuje, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės namuose buvo pristatyta 2023 metais Punsko „Aušros“ leidykloje išleista knyga „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, kurios sudarytoja taip pat yra Rita Pauliukaitienė.
Sudarytoja buvo ir viena iš trijų šio renginio organizatorių drauge su buvusiu ilgamečiu Alytaus miesto Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Vytuoliu Valūnu bei Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadu Skirmantu Valatkevičiumi. Ritai Pauliukaitienei pasiūlius, knygos pristatymas vyko kiek ne visai tokiems renginiams įprastu formatu – buvo pagerbtas ir Lietuvos laisvės karžygio Kazimiero Pyplio-Mažyčio, ir kitų su Dzūkija susijusių Lietuvos laisvės gynėjų atminimas, kurių jubiliejiniai metai šiemet minimi.
Tai 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanorio Karolio Dineikos; Lietuvos laisvės kovos karžygio Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio; 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos signataro Juozo Šibailos-Merainio; Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo nario Sergijaus Staniškio-Lito; Dainavos apygardos vado Juozo Gegužio-Diemedžio, Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio; Dainavos apygardos štabo pareigūno Juozo Makarevičiaus-Žilvičio ir Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio prie Lietuvos Respublikos Parlamento 1990 m. rugpjūčio 21 d. Šių Lietuvos laisvės gynėjų artimiesiems už istorinės atminties saugojimą Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pasirašytas padėkas ir Trispalves vėliavas.
Padėkos žodį artimųjų vardu tarė K. Pyplio dukterėčia Rima Karpavičienė ir jos sutuoktinis, skulptorius Romualdas Karpavičius, sukūręs antkapinį paminklą Alytuje Artūrui Sakalauskui. Renginio dalyviai įdėmiai išklausė ir epizodus iš knygos „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, kuriuos sudarytojai padėjo pristatyti jos dukra Rimantė Pauliukaitytė-Ūzė, nufotografavusi daugybę nuotraukų ir šiai, ir kitoms knygoms apie Lietuvos laisvės kovotojus.
Lapkričio 24 dieną knyga „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ buvo pristatyta ir Prienų krašto muziejuje. Renginį organizavo ir įžanginį žodį tarė muziejaus direktorė Lolita Batutienė, jai talkino direktorės pavaduotoja Ernesta Juodsnukytė. Knygos pristatyme dalyvavo Prienų rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, laikraščio „Naujasis Gėlupis“ žurnalistė Laima Duoblienė, Kazimiero Pyplio-Mažyčio giminaičiai ir kiti svečiai. Rita Pauliukaitienė vakaro pradžioje trumpai pristatė tris ankstesnes „Aušros“ leidykloje išleistas savo sudarytas knygas apie Prienų krašto Lietuvos laisvės kovotojus: Lietuvos laisvės kovos karžygį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą, Dainavos apygardos vadą Vincą Daunorą-Kelmą, Ungurį ir iš bajorų Bartoševičių giminės kilusius kovotojus.
Knygos „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ pristatymą gražiai papildė giminaičiai, knygos bendraautoriai Rima Karpavičienė, Romualdas Karpavičius, Antanas Juodis, sukaupęs didžiulį archyvą apie savo šešis žuvusius pusbrolius Lietuvos partizanus Juodžius ir jų tėvus, kurie buvo sūnų ryšininkai bei rėmėjai. Ypač jaudinantis buvo taip pat iš Kėbliškių kaimo kilusios giminaitės Konstancijos Vilkaitės-Wahn pasisakymas apie penkis Lietuvos laisvės kovotojus Morkūnus, kurie kaip ir Juodžiai buvo Kazimiero Pyplio-Mažyčio bendražygiai. Pristatydama knygą sudarytoja pasidalijo ir savo prisiminimais apie Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-mečio minėjimo organizavimą Pakuonyje sausio mėnesį, dar kartą padėkojo Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui, Kultūros skyriaus vedėjui Rimantui Šiugždiniui, Pakuonio krašto žmonėms, kad jos pasiūlymai pagerbti šį Lietuvos laisvės kovotoją kaip Tėvynei nusipelniusį karį, sulaukė nuoširdaus pritarimo.
Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė-Ūzė, punskas.pl