Kryžkalnyje, šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda, rugsėjo 20 dieną buvo atidengtas memorialas visiems už Lietuvos laisvę pokariu žuvusiems kovotojams. Iškilmės prasidėjo netoli esančioje Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo ir Lietuvos partizanų memorialą pašventino kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Memorialo atidarymo iškilmėse taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos, kultūros ministrai, savivaldos atstovai, Lietuvos partizanai bei kiti šventės dalyviai.
Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių.
Memoriale yra įamžinta ir keletas Suvalkų trikampyje partizanavusių ar iš šio krašto kilusių asmenų. Tarp jų Lietuvos partizanų pasiuntiniai į Vakarus Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, Juozas Lukša-Daumantas, Kazimieras Pyplys-Mažytis. Pavyko surasti ir Seinų spaustuvėje 1907–1915 metais dirbusio Otono Milaševičiaus sūnaus Aleksandro Milaševičiaus-Ruonio pavardę – šis nepriklausomos Lietuvos karininkas pokariu tapo Žemaitijos trijų apygardų susivienijimo vadu.
Deja, kai kurių partizanų pavardės memoriale dar slepiasi po užrašu „Nežinomas partizanas“. Memorialo administracija pakvietė visus, galinčius pateikti duomenų apie žuvusius kovotojus už Lietuvos laisvę, kreiptis į juos, ir tos pavardės bus įrašytos. O ten turėtų atsirasti ir Petro Dzidoliko-Bijūno, ir Vytauto Prabulio-Žaibo bei kitų jotvingių žemės sūnų vardai.
Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl
