Punskiečių laiškas Kaišiadorių Vyskupui

1

Kaišiadorių Vyskupui

Jo Ekscelencijai

Jonui Ivanauskui

PADĖKA

Jūsų Ekscelencija!

Š. m. liepos 28 dieną išklausėme Punsko Romos katalikų bažnyčioje kun. Mariaus Talučio pamokslą ir iškilmingai atsisveikinome su tarnystę Punske baigusiu kunigu. Dievo Apvaizda bent kartą išklausė mūsų, ir Jo tyliu užtarimu į Punską atvyko iš Lietuvos kunigas, kuriam sunku išsakyti savo dėkingumą už visus jo gerus mūsų parapijoje nuveiktus darbus.

Bent šį tą priminsime, kuo jis įsirašė į mūsų atmintį:

Iš pirmų jo buvimo Punske dienų patyrėme didžiulį dėmesį mūsų krašto ilgus metus apleistiems žmonėms. Iš jo išgirdome apie paprastų mūsų žmonių sąžinės auką Dievui. Graži išlikusi krikščioniškoji tradicija pagarbiai ir iškiliai atsisveikinti su mirusiaisiais bažnyčios nariais. Iš jo išgirdome, kad ir mūsų broliai ir seserys, rodęsi – niekuo ypatingu nepasižymintys – gali būti Aukščiausiojo Dievo pastebėti ir Jo išaukštinti.

Niekad neparodė perdėto dėmesio pinigui, dėl ko žmonėms ypatingai norėjosi jį kviesti prie visokių religinių patarnavimų – užsakydavo šventąsias mišias už mirusius ir visokiomis intencijomis gyviesiems. Pagyvėjo ir nuoširdesnė tapo laukų šventinimo tradicija. Žmonės ėmė savo sodybose statyti kryžius, koplytstulpius, net paminklus, pabrėžiančius, kad čia yra krikščioniškasis kraštas, ir kvietė kun. Marių tuos objektus šventinti.

Kun. Marius atkreipė į save žmonių akis už rodomą dėmesį eiliniam savo broliui Kristuje. Mėgo po pamaldų išeiti už šventoriaus ir susitikti su jo pamaldų klausiusiais parapijiečiais, šitaip burdamas ir pritraukdamas žmones prie bažnyčiai reikalingų darbų. Įsidėmėdavo jų vardus ir pavardes, neišskirdamas ir vaikų, ir į visus kreipdavosi vardais. Tai prisidėjo, kad būrys mūsų vaikų rinkdavosi į pamaldas kunigui patarnauti.

Atvykęs kun. Marius į svetimą kraštą greit susipažino su jo istorija ir ėmė kreipti mūsų pačių dėmesį į iškilesnius istorinę vertę turinčius sakralinius ir pasaulietiškus objektus. Šitaip atrado Giluišgiry mūsų pačių užmirštą ir laiko apniokotą dar napoleonmečiu į pušį įkeltą stebuklingą Marijos koplytėlę. Atrado Punske už bažnyčios šventoriaus piktavalių nuniokotą kunigo Motiejaus Simonaičio 1918 m. pastatytą akmeninį ir iš betono išlietą suolelį, kurio atkaltėje trim kalbom (lotynų, lietuvių ir rusų) išlikęs užrašas: Kas šią vietą išgriaus – tebūnie nelaimingas. Šį suolelį kun. Mariaus rūpesčiu prieš kelerius metus atnaujinta. Ir jis vėl primena praeiviui moralines vertybes.

Kunigo rūpesčiu sutvarkyta bažnyčios aplinka tarp bažnyčios ir ežero. Įrengtas žvyruotas takas su saulės įkraunamais akumuliatoriais. Tokį apšvietimą įrengta ir Punsko kapinių teritorijoje.

Skatindamas žmonių nuoširdų, ne tik oficialų, pamaldumą, gražiam gyvenimui prikėlė Punsko kapinėse tik kartą per metus išnaudojamą koplyčią ir čia ėmė rengti neoficialias pamaldas gegužę ir birželio mėnesiais.

Pratino savo buvusius parapijiečius ir Punske nepamiršti taip pat ir Lietuvos vyskupų bei dvasininkų, aktyviai prisidėjo, minint Lietuvos kovas už tautos ir bažnyčios laisvę. Įsirašė mūsų atminty kaip neeilinis pamokslininkas, visuomet skelbęs juos iš iškilmingos seniai nenaudojamos sakyklos, temas semdamas iš Šventojo Rašto, bet ne kartą kėlęs ir visuomenei opias moralines problemas. Nuosekliai stengėsi žadinti mūsų tautinę atmintį ir prieraišumą dieviškosioms ir moralinėms vertybėms. Dažnai keldavo mintį, kad ir mes esame Dievo vaikai su visomis jiems dovanotomis teisėmis, todėl turime išlaikyti ir Jo mūsų primirštą mums skirtą dovaną – gimtąją kalbą. Tegu šiame žemės lopinėlyje skamba ji kaip Aukščiausioji Valia.

Norisi pabrėžti ir kun. Mariaus žmogišką savybę – jo taikų būdą ir gebėjimą sutarti su vietos klebonu Česlovu Baganu, kuris kilmės yra lenkas, bet moka lietuvių kalbą. Vikaro rodoma iniciatyva visuomet surasdavo ir klebono pritarimą.

Kunigas Marius tapo mūsų sąžinės simboliu. Jis išliks mūsų mintyse ir maldose. Tegu jo žingsnius lydi negęstanti Viešpačio malonė.

Punsko parapijos nariai

Punskas, 2019 08 03

1 KOMENTARAS

  1. Be išlygų pritariu Punskiečių laiške išsakytom įžvalgom.Papildysiu tik tai,kad Gerb.kun. M.Talutis iš širdies rūpinosi ir vietinių lietuvių kultūrine veikla.Tad, nuoširdus Jam ačiū už geranoriškumą ir visus atliktus darbus.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia