Ernestas Baranauskas: Krepšinis visada liks mano širdy ir su juo eisiu per gyvenimą

0
Ernestas Baranauskas

Ne paslaptis, kad Punske netrūksta krepšinio mėgėjų, sirgalių, bet ir žaidėjų. Aistra šiam sportui neblėsta pradedant nuo legendinio Kauno „Žalgirio“ laimėjimų, ypač tų, kuriuos krepšininkai pasiekė Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę. Punsko pagrindinėje mokykloje ir licėjuje turbūt nėra moksleivių, kurie nebūtų įžengę į krepšinio aikštelę ir nepabandę pataikyti kamuolio į krepšį. Visą laiką dirba įvairaus amžiaus merginų ir berniukų komandos, kurios su varžovais žaidžia ne tik Punske, bet vyksta ir į kitas Palenkės vaivadijos vietoves. Pomėgis šiam žaidimui nesibaigia net užvėrus vidurinės mokyklos duris – Punske gausu krepšinio sirgalių, stebinčių ypač Lietuvos krepšininkų varžybas. Be to, vis dar renkasi ir suaugusiųjų, vadinamųjų „veteranų“, grupė, kuri treniruojasi bei retkarčiais dalyvauja varžybose (pvz., Lazdijų rajono savivaldybės pirmenybėse užėmė 4 vietą).

Tačiau yra ir tokių Punsko moksleivių, kurie pasižymi ypatingu talentu krepšiniui, puikiais techniniais gebėjimais. Tų jaunų žmonių potencialą pastebi mūsų mokytojai bei didesnių komandų treneriai ir pakviečia tobulintis, žaisti jų komandose. Vienas tokių talentų – Punsko licėjaus II klasės mokinys Ernestas Baranauskas. Šis vaikinas puikiai planuoja savo laiką, gerai mokosi, pareigingai ir atsakingai dalyvauja treniruotėse, neapleidžia rungtynių. Jam svarbu, kad komandoje vieni kitiems būtų draugiški, susipratę, gerai nusiteikę. Ernestas įsitikinęs, kad žaidžiant krepšinį reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus komandos narius, padėti vieni kitiems, o tada laimėjimas suteiks visiems dar daugiau džiaugsmo…

Božena Bobinienė: Ernestai, nuo kada domiesi krepšiniu?

Ernestas Baranauskas: Mane krepšinis domina nuo pat pirmos dienos, kai sužinojau, koks tai yra sportas ir ką jame reikia atlikti. Tai buvo prieš 10 metų: pro langą kieme pastebėjau vyresnius draugus, žaidžiančius krepšinį. Nusprendžiau, kad noriu žaisti taip, kaip jie, ir išėjau į aikštelę. Čia smagiai praleidau kelias valandas. Kiek pamenu, pataikiau į krepšį tik 2 kartus, bet jau nuo to laiko žinojau, kad šis sportas yra tai, kas man patinka.

– Kaip atrodo įprasta Tavo diena? Mokslas, papildomi užsiėmimai.

Ryte einu į mokyklą, o baigęs pamokas grįžtu namo. Papietauju, pailsiu…  2 arba 3 kartus per savaitę (priklausomai nuo tvarkaraščio) važiuoju į treniruotę ar į rungtynes į Lazdijus arba į kitus miestus. Jei dar turiu pakankamai jėgų ir laiko, lankau treniruotę Punske. Po visų sporto užsiėmimų grįžtu namo, užkandu ir einu atlikti namų darbus bei pasimokyti rašiniams. Ruošdamas namų darbus klausau muzikos ir tokiu būdu atsipalaiduoju. Kai atlieku viską, kas buvo užduota, ruošiuosi miegoti.

– Kiek kartų vyksta treniruotės? Ar dažnai žaidžiate rungtynes?

Treniruotės vyksta 3–4 kartus per savaitę, o rungtynės 1–2, bet kartais, kai būna įtemptas tvarkaraštis, ir po 3 kartus. Kai žaidžiame daugiau rungtynių, tuomet sumažėja treniruočių, kad liktų daugiau laiko poilsiui, organizmo regeneracijai.

– Kaip patekai iš Punsko į Lazdijus?

Dar pagrindinėje mokykloje mūsų krepšinio komandos treneris buvo mokyt. Dovydas Nometka. Mes, 2005 m. gimę berniukai, tada vaivadijos turnyre laimėjome 2 vietą. Tuomet mokytojas mane pasiūlė Lazdijams, o aš nusprendžiau šia proga pasinaudoti. Punske mane dar treniravo mokyt. Arūnas Bliūdžius.

– Papasakok apie Lazdijų komandą, varžybas, laimėjimus.

Komandos, kurios dabar esu narys, pavadinimas: Lazdijų sporto centras (trumpai Lazdijų SC). Jos treneris – Ričardas Čepononis. Dažniausiai esu atsarginis žaidėjas, bet kartais tenka žaisti ir aikštelėje nuo pat pirmų minučių. Žaidžiu pirmo, antro, kartais trečio žaidėjo pozicijose ir mano užduotis atakoje yra įžaisdinėti kamuolį, ieškoti laisvų komandos draugų, pelnyti taškus, o gynyboje apsiginti, perimti ir atkovoti kamuolius. Dalyvaujame Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), Marijampolės krepšinio mėgėjų lygoje (MKML) bei Lazdijų rajono savivaldybės krepšinio pirmenybėse, kurias jau baigėm užimdami 3 vietą iš 8 galimų. MKML pradžioje 16 komandų buvo paskirstyta į 2 pogrupius po 8 komandas, iš jų 4 geriausios komandos patenka į A divizijoną, o kitos į B. Mums netikėtai pavyko patekti į A divizijoną. Dabar čia kovojam prieš geriausias šios lygos komandas.

Mūsų prioritetas yra MKL žaidynės. Ten žaidžiam savo amžiaus kategorijoje U-17. Dalyvaujame B divizijone, kuriame yra bendrai 4 grupės po 7 komandas. Grupėje išėjome iš 2 vietos ir tokiu būdu patekome į geriausių komandų 16 (šešioliktuką). Teko mums žaisti prieš Šilutės SM komandą. Namuose rezultatu 77:57, išvykoje 79:57 laimėjome abejas rungtynes ir patekome į komandų TOP 8.

Dabar mūsų laukia varžybos su Biržų SC. Šių rungtynių nugalėtojai pateks į FINAL 4 ir kovos dėl patekimo į A divizijoną. Pirmiausia žaisime Biržuose, paskui namuose (Lazdijuose): jeigu pasieksim rezultatą 1:1 (vieną kartą laimėsim, kitą galim pralaimėti), vėl žaisime išvykoje ir tada jau – kas laimės, tas pateks į FINAL 4.

Taip pat noriu pridurti, kad su Punsko licėjumi žaidžiame vaivadijos 11 komandų pirmojoje lygoje. Ten rezultatu 8:0 kol kas pirmaujame ir esame užsitikrinę kovą FINAL 4 dėl prizinių vietų. Mūsų laukia dar 2 rungtynės: jeigu laimėsim bent vienas iš jų, į FINAL 4 išeisime iš 1 vietos grupėje.

– Ar teko dalyvauti varžybose už Lietuvos ir Lenkijos ribų?

Praėjusią vasarą buvome išvykę į turnyrą Primorske, Bulgarijoje. Ten žaidėme 4 rungtynes. Visas užtikrintai laimėjome ir tokiu būdu užėmėme 1 vietą. Buvo įdomu, nes ne tik žaidėme, bet ir poilsiavome prie jūros, lankėme apylinkes. Su komandos draugais praleidau linksmai laiką, o atmintyje išliko daug nuostabių prisiminimų.

– Kurios rungtynės Tau buvo svarbiausios, pačios įsimintiniausios?

Labiausiai įsimintinos rungtynės man buvo prieš UKS Regis Wieliczka dėl pirmos vietos turnyre Dojlidy Cup Balstogėje, kuriame žaidėme š. m. vasario mėnesį. Turnyras buvo aukšto lygio, nes jame dalyvavo pačios geriausios Lenkijos krepšinio komandos, kuriose žaidžia jaunuoliai, gimę 2005 m. Finalinės rungtynės buvo ypatingai reikšmingos, nes grupinėse varžybose prieš šiuos varžovus buvome pralaimėję.

Turnyro metu geriau pažinau Lenkijos krepšininkų žaidimo stilių, anksčiau jį žinojau tik vaivadijos mastu. Man tai nepaprastai svarbi patirtis.

– Kaip klostosi bendravimas su komandos nariais, treneriu?

Su komandos nariais bei treneriu sutariam gerai. Vieni kitus pažinojom jau anksčiau, nes Lazdijų komanda dažnai atvykdavo į Punską stovyklauti per atostogas ir tokiu būdu užmezgėm pirmus ryšius. Paskui, kai jau patekau į komandą, buvo daug bendrų išvykų. Visi kartu leisdavom laiką, vis artimiau susipažindavom. Geri tarpusavio santykiai labai praverčia ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir aikštelėje – puikiai susiprasdami, mes tobuliname savo žaidimą.

– Koks mėgstamiausias krepšininkas, kas yra Tau pavyzdys?

Man didžiausias pavyzdys yra Steve Nash. Jo basketball IQ, atsakingumas aikštelėje, o visų pirma – perdavimai, man asmeniškai, yra pasaka. Bendrai, žaisdamas krepšinį labiau mėgstu atlikti perdavimus, kurie man pačiam suteikia džiaugsmo. O kai dėl mano perdavimo kažkas pelnė taškus ir šis faktas jį nudžiugino – tada ir man dviguba satisfakcija – nes tokio bendradarbiavimo rezultatu esame patenkinti abu. Aikštelėje svarbu žinoti savo vietą ir susikaupti ties tuo, kas tau geriausiai sekasi. Būtent tai krepšinis padėjo man suprasti. Krepšinis yra komandinis žaidimas, todėl negalima galvoti tik apie save, būtina galvoti ir apie kitus komandos narius.

– Ar savo ateitį norėtum susieti su krepšiniu?

Dabar manau, kad taip, bet nesu gyvenimui numatęs tik šito varianto. Bandau ieškoti kitų užsiėmimų, kurie mane panašiai domintų. Krepšinis yra man nr. 1, todėl ateityje labiausiai jį norėčiau žaisti. Tačiau, jeigu man tai nepavyktų – vis tiek aš jį žaisiu, bet jau labiau laisvalaikio, poilsio forma, atsipalaidavimui, atitrūkimui nuo viso kito, kas supa mane aplinkui. Kaip bebūtų, krepšinis visada liks mano širdy ir su juo eisiu per gyvenimą, bet ar žaisiu jį profesionaliai ar ne – laikas parodys.

– Ačiū už įdomų pasidalijimą savo aistra. Linkiu, kad svajonės išsipildytų!

Božena Bobinienė, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia