Juozas Vaznelis (1946–2023)

0

2023 m. kovo 13 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė žymus Suvalkų lietuvių bendruomenės saviveiklininkas ir visuomenininkas Juozas Vaznelis. Tai skaudi netektis Suvalkų lietuviams. Ne taip seniai, praeitų metų lapkričio 13 d., staiga mirė ilgametė ansamblio „Ančia“ choristė Vanda Račienė. Tai jau antroji mūsų bendruomenės netektis per trumpą laiką. Nebuvo man lengva rašyti apie mirusį J. Vaznelį, kadangi per daugiau kaip trisdešimt metų jo veiklos daug ką užmiršau. Norėdamas prisiminti kai kuriuos jo veiklos faktus, turėjau iš naujo peržiūrėti „Suvalkiečio“ ir Suvalkų lietuvių išleistas knygas.

Gimė jis 1946 m. kovo 30 d. Valinčių kaime Vinco Vaznelio ir Anelės Ramanauskaitės šeimoje, kurioje užaugo 3 sūnūs: Jonas (vyriausias), Jurgis (miręs) ir Juozas (jauniausias). Juozas savo kaime baigė 4 pagrindinės mokyklos klases, o paskui mokėsi Punske. 1966 m. baigė Punsko bendrojo lavinimo licėjų lietuvių dėstomąja kalba. Tais pačiais metais buvo pašauktas atlikti 2 metų privalomąją karinę tarnybą. Trumpai mokėsi Torunės artilerijos karininkų mokykloje. Grįžęs į tėviškę neilgai dirbo Punsko valsčiaus kooperatyve. Paskui perėjo dirbti į miliciją. Pradžioje trumpai mokėsi Ščytno milicininkų mokykloje. Apie 1970 m. gavo paskyrimą dirbti Dombrovos Bialostockos (Dąbrowa Białostocka) milicijos komendantūroje. Čia dirbdamas susipažino su Leokadia Piekarska, kilusia iš šio krašto, kurią vedė 1972 m. Ji su savo pirmuoju vyru turėjo dukrą Małgorzata Walicka. J. Vaznelis su Leokadia susilaukė sūnaus Petro, kuris po Punsko bendrojo lavinimo licėjaus įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame baigė verslo ir vadybos fakultetą, įgijo magistro laipsnį. Taigi su žmona užaugino du vaikus.

Kapela „Ančia“ groja per XXI folkloro mugę Suvalkų Gegužės trečiosios konstitucijos parko estradoje. 2021 m. liepa. Juozas Vaznelis pirmas iš dešinės. Kosto Leončiko nuotr.

1975 m. J. Vaznelis perėjo dirbti į Suvalkų vaivadijos milicijos komendantūrą. Tais metais Lenkijoje vyko administracijos reforma. Buvo įkurta Suvalkų vaivadija. Dvejus metus Juozas važinėjo iš vietovės Dombrova Bialostocka į Suvalkus į darbą. 1977 m. gavo butą Suvalkuose ir čia apsigyveno. Paskui trejus metus stacionariai studijavo Varšuvos vidaus reikalų akademijos Administracinės teisės fakultete. Magistro diplomą gavo 1981 m. balandžio 24 d. Dirbo kelių milicijoje. Į ankstesnę pensiją išėjo 1990 m. Turėjo kapitono laipsnį. Būdamas pensijoje, kurį laiką dar dirbo apsaugos įmonėje.

Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus rinkiminis susirinkimas, vykęs 2011-11-08. Išrinkta nauja skyriaus valdyba. Iš kairės: Kostas Leončikas (iždininkas), Stefanija Kapuscinska (narė), Juozas Vaznelis (pirmininkas), Aldona Kavaliauskienė (narė). Iš Kosto Leončiko albumo

Su J. Vazneliu susidūriau besimokydamas Punsko bendrojo lavinimo licėjuje, bet tada su juo kontaktų turėjau labai mažai. Pirmąkart su juo susipažinau per mokinių ekskursiją į Varšuvą 1961 m. gegužę. Joje daugiausia dalyvavo Punsko pagrindinių mokyklų lenkiškų ir lietuviškų klasių moksleiviai. Licėjaus mokinių buvo labai mažai. Paskui, 1962 m. vasarį, kartu išsiruošėme į žygį slidėmis. Žygyje dalyvavau aš, Juozas Vaznelis, Juozas Kalesinskas iš Valinčių, Punsko licėjaus fizinio lavinimo mokytojas Juozas Sigitas Paransevičius ir dar vienas mokinys. Čiuožėme iš Punsko per Kalinavą, Vaiponią į Eglinės piliakalnį. Trumpam sustojome Nevulių sodyboje Kalinave. S. Paransevičius trumpai kalbėjosi su Danute Nevulyte-Dzemioniene. Nuvykę į Eglinę užėjome į Judickų namą, kur mus priėmė Jono Judicko mama. Ji pavaišino mus arbata. Grįždami į Punską užsukome dar pas Vaiponios Žilinskus ir pasikalbėjome su Gediminu Žilinsku, kuris jau buvo baigęs Punsko licėjų. Žygis truko visą dieną. Sniego tada buvo labai daug. Šį žygį su J. Vazneliu netikėtai prisiminėme po daugelio metų besikalbėdami Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus patalpose (tuomet jos buvo Pulaskiego g.). Buvau užmiršęs, kad ir jis tuomet dalyvavo slidžių žygyje.

Joninės Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Šilainėje 2011 m. birželį. Pirmas iš kairės Juozas Vaznelis. Kosto Leončiko nuotr.

Su Juozu labai daug pradėjome bendrauti, kai jis įsijungė į Suvalkų lietuvių veiklą. Tai buvo praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Daugybę kartų su juo susitikdavau Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus patalpose: per pasitarimus, įvairius renginius, remontuojant patalpas, organizuojant renginius, tvarkant senus lietuvių kapus, per išvykas.

Dalyvauti saviveikloje jis pradėjo Punske. Žinau, kad 1986–1992 m. dainavo Punsko ansambliuose, tarp kitko, Punsko-Suvalkų etnografiniame ansamblyje, vadovaujamame Aldonos Vaicekauskienės, kuriame buvo apie 30 žmonių. Tačiau daugiausia laiko Juozas skyrė saviveiklai ir visuomeniniam darbui Suvalkuose. Jis su Kazimieru Baranausku inicijavo Suvalkų kapinėse (prie Bakalaževska g.) simbolinio paminklo, skirto 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusiems Lietuvos partizanams – kapitonui Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui ir jo adjutantui Vytautui Prabuliui-Žaibui, statybą. Žinoma, prisidėjo ir darbu. Paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1992 m. gegužę ir kun. J. Maceko pašventintas. 2018 m. balandžio 29 d. tose pačiose kapinėse buvo pašventintas paminklas sušaudytam kun. Jurgiui Dailidei (1838–1864). Jį pastatyti taip pat pasiūlė J. Vaznelis su K. Baranausku ir Onute Virbyliene. Daug metų jis dalyvavo talkoje tvarkant senus lietuvių kapus šiose kapinėse. Atsiveždavo ir savo įrankius.

Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus ansamblis „Ančia“ per sąskrydį Burbiškėse 2018 m. prie Galadusio ežero. Juozas Vaznelis ketvirtas iš kairės. Kosto Leončiko nuotr.

1985–2000 m. Juozas dainavo vyrų chore „Suvalkų vyrai“ (vadovas Gintautas Marcinkevičius). Paskui dar ilgus metus dainavo įkurtame 2001 m. ansamblyje „Ančia“, kuriam vadovavo: Vitalius Tumelis, Jonas Šliaužys, Jonas Pavilonis, Gediminas Kraužlys ir Vytautas Batvinskas. Jo iniciatyva buvo išleista šio ansamblio kompaktinė DVD plokštelė su dainų ir muzikinių kūrinių įrašais (iš viso įrašyta 21 kūrinys). Tuomet ansamblyje dainavo 8 vyrai ir 10 moterų. Plokštelės rėmėjai – Genovaitė ir Bronius Vazneliai. Abu kolektyvai pasirodydavo Suvalkuose, Punsko-Seinų krašte, taip pat Lietuvoje. Ansamblis „Ančia“ dainavo ne tik pasaulietines dainas, bet ir giedojo religines giesmes Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje – Dievo Gailestingumo šventovėje lietuviškų mišių metu ir per Bažnytinių chorų susitikimus Žagariuose.

Kelerius metus mušė būgną Suvalkų kapeloje „Ančia“, kuri koncertavo ne tik Suvalkuose, bet ir Vižainyje, Smalėnuose. Išleido fotoalbumą apie šios kapelos pasirodymus.

Daug metų Juozas vadovavo Suvalkų lietuvių mėgėjų teatrui „Sūduvis“. Ir ne tik vadovavo, jis ir pats vaidino. Teatras pasirodydavo Suvalkuose ir kitose vietovėse. Parašė daug monologų dzūkų tarme, kuriuose pavaizdavo Punsko krašto lietuvių gyvenimą senais laikais. Juos skaitydavo per įvairius renginius. Jis taip pat Simo Vaznelio kūrinį „Byla dėl tvoros“ pritaikė scenai – parašė vieno veiksmo pjesę, kuri buvo parodyta per knygos „Valinčiai. Žmonės, jų darbai ir likimai“ pristatymą 2009 m. Petro Krakausko kaimo turizmo sodyboje Trakiškėse.

Buvo Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus valdybos narys. Ėjo šio skyriaus vicepirmininko ir pirmininko pareigas. Daug dirbo remontuojant skyriaus patalpas įvairiose vietose, o daugiausiai pasidarbavo dabartinėse patalpose, esančiose T. Kosciuškos gatvėje, kurias labai gražiai išdekoravo.

J. Vaznelis labai daug rašė. Jo parašyti straipsniai buvo publikuoti „Suvalkietyje“, portale punskas.pl, metraštyje „Terra Jatwezenorum“, knygose: „Valinčiai. Žmonės, jų darbai ir likimai“, „Vienybės dvelksmas“, „Suvalkų lietuviai“ (II dalyje). „Suvalkietyje“ pasirodė dvi straipsnių serijos: „Valinčių kaimo golgota“ (15 dalių) ir „Pasieniečiai“ (23 dalys). Juozas labai daug laiko praleido Suvalkų archyve, kur rinko medžiagą straipsniams. Gerai pažinojo savo giminę. Išleido jos genealoginį medį.

Juozo Vaznelio nuveikti darbai Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriui yra labai dideli. Skyriaus veiklai jis negailėjo nei laiko, nei pinigų, nei darbo. Jai paaukojo virš trisdešimt metų. Už tai mes esame jam labai dėkingi.

Dėkoju Petrui Vazneliui už pateiktas informacijas.

Kostas Leončikas, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia