Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras su Lenkijos tautos atminties institutu (IPN) bendradarbiauja daugiau kaip dešimtmetį: vykdo bendrus projektus, rengia konferencijas ir parodas, leidžia specialiųjų tarnybų archyvų dokumentų rinkinius „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje“. Pirmasis tomas „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945 m.“ išleistas 2016 m. Dabar rengiamas antras dokumentų tomas, skirtas sovietų okupuotos Lietuvos Valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyvinei grupei, veikusiai Lenkijoje. Surinkta medžiaga atskleidžia MGB pastangas ir būdus užkirsti kelią bet kokiems lietuvių rezistencijos ryšiams su Vakarų pasauliu. Leidinys bus publikuotas lietuvių ir lenkų kalbomis, jis turėtų pasirodyti dar 2022 m.
Š. m. liepos 11 d. Varšuvoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos tautos atminties institutu (IPN).
Sutartis numato dar daugiau bendradarbiavimo galimybių. Tai ir totalitarizmo aukų nežinomų laidojimo vietų paieška (įskaitant bendrus archeologijos bei ekshumacijos darbus), ir tų aukų artimųjų paieška (abiejų šalių teritorijose), genetinis aukų identifikavimas, archyvinės paieškos ir istoriniai tyrimai. Bus taip pat keičiamasi praktine informacija bei archyvinių ir istorinių tyrimų metodologia. Lietuvai ypač svarbu lietuvių partizanų, žuvusių Suvalkų krašte, palaidojmo vietų paieškos bei nužudytųjų identifikavimas.
Tokie darbai jau vyksta. Pernai rugsėjo mėnesį vykdant archeologinius tyrimus Suvalkų evangelikų kapinėse rasti nužudytųjų palaikai. Kadangi netoliese pokario metais buvo Lenkijos saugumo būstinė, todėl manoma, kad šioje kapinių dalyje galėjo būti užkasti Lietuvos rezistencijos dalyviai. Dėl to į archeologinių kasinėjimų vietą tąsyk buvo atvykę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai – Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas bei vyresnysis istorikas Rimantas Zagreckas. Pasak Lenkijos tautos atminties instituto darbuotojų, yra didelė tikimybė, kad tai 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio kaime žuvusių Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo palaikai. Kol kas ši prielaida dar nepatvirtina, mat, genetiniai tyrimai tokiais atvejais trunka gan ilgai. Štai pirmosios „Augustavo gaudynių“ aukos identifikavimas užtruko bemaž dvejus metus.
nb, punskas.pl
