2017–2021 m. LLB valdybos ataskaita

1

2017–2020 m. LLB valdybos kadencija, kuri dėl COVID-19 pandemijos prasitęsė iki 2021 m., buvo paženklinta sudėtingų sprendimų metais. Jei darbus pradėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio džiugiais ir iškilmingais minėjimais, tai juos baigiame pandemijos, neišspręstų švietimo finansavimo, lietuviškų vadovėlių, Suvalkų mokyklos kūrimo sunkiais klausimais. Per visą šį laikotarpį valdyba posėdžiavo 10 kartų, vyko susirašinėjimai besikeičiant nuomonėmis, sprendžiant įvairius klausimus. LLB valdyba dalyvavo bendruose posėdžiuose su kitomis mūsų krašto lietuvių organizacijomis ar įstaigomis, mat visų darbai ir siekiai dažnai sutapdavo. Man asmeniškai tai buvo didelių iššūkių, išbandymų ir darbų metas. Vis dėlto perimti skėtinės organizacijos vairą nėra paprasta ir lengva, tai reikalauja laiko, atsakomybės ir didelio asmeninio angažuotumo. Man padėjo patyrusi valdybos narių komanda bei tvirtos tautinės nuostatos, kurių vedama, kiek išmanydama stengiausi garbingai atstovauti mums visiems. Pabandysiu trumpai apžvelgti pagrindines šios LLB valdybos kadencijos veiklos gaires.

  • Bendradarbiavimas su Lietuvos ir Lenkijos valdžių atstovais

Viena iš svarbiausių LLB veiklos gairių – ryšių su Lenkijos, Lietuvos ir vietos valdžiomis palaikymas. Esame dėkingi Lietuvos Respublikos vyriausybei už nuolatinę paramą ir pagalbą mūsų kraštui. Kuri politinė partija bevaldytų – dėmesys mūsų kraštui išlieka. Tai tik parodo, kad apolitiškumas šiuo atveju yra vienintelis teisingas kelias. Paskutiniuose Seimo rinkimuose PLB siekė įtvirtinti savo poziciją, sukurdama rinkiminę apygardą ir pateikdama užsienio lietuvių kandidatūras. Dabar Seime pasaulio lietuviams atstovauja Dalia Asanavičiūtė. LR prezidento rinkimų metu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Pilietybės klausimas ir toliau yra neišspręstas, nors mums jis ir nėra toks aktualus, kadangi ten aiškiai kalbama apie „pilietybės išsaugojimą“, o mūsų krašto lietuviai, gimę Lenkijoje, šiuo atveju lieka „už borto“. Šansų mūsų kraštiečiams turėti Lietuvos pilietybę yra – ji gali būti suteikta išimties tvarka, už nuopelnus Lietuvai ir lietuvybei. Pirmam vizitui į užsienį naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko Lenkiją. Varšuvoje vyko prezidentų susitikimai, kurių metu kalbėta ir mums rūpimais klausimais. Lietuvos ambasadoje Varšuvoje prezidentas susitiko taip pat su lietuvių bendruomene. Tame susitikime dalyvavau kartu su viršaičiu Vytautu Liškausku. Buvo kalbama apie pasienio savivaldybių strateginę partnerystę, naujus ES fondus ir resursus, skirtus regiono stiprinimui, „Rail Balticos“ trasą bei Suvalkų lietuvių problemas.

Glaudžiai bendradarbiaujama su LR konsulatu Seinuose. Tiek konsulas Vaclav Stankevič, tiek dabartinis konsulato vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas aktyviai įsitraukė į mūsų bendruomenės gyvenimą, padėjo spręsti iškilusias problemas, siekė kad mums svarbūs klausimai būtų sprendžiami aukščiausiu lygmeniu. Ačiū Jums už tą globą ir norą dirbti mums visiems. Būtent Seinų konsulate dažnai vyko susitikimai su kitų organizacijų vadovais, buvo diskutuojama, keičiamasi informacija ir nuomonėmis. Kartu teko priiminėti ir garbių svečių delegacijas. Mūsų krašte kelis kartus viešėjo LR ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, ŠMSM ministras Algirdas Monkevičius, kancleris Tomas Daukantas, URM ministrai Linas Linkevičius ir Gabrielius Landsbergis, viceministras Egidijus Meilūnas, ULD direktorius Marijus Gudynas, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, LNKC direktorius Saulius Liausa, PLB pirmininkė Dalia Henke, prelatas Edmundas Putrimas. Kelis kartus vyko ŠMSM, URM atstovų delegacijų vizitai, susitikome su Lietuvos ir Lenkijos Seimo asamblėjos pirmininku Arvydu Nekrašiumi bei asamblėjos delegacijos darbo grupės nariais, Lietuvos mokslų akademijos atstovais. Su LMA 2021 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Visų susitikimų metu kalbėta apie mums rūpimus klausimus ir problemas. Ne kartą teko vykti į Vilnių ir kartu su kitų mūsų krašto organizacijų ir įstaigų vadovais dalyvauti susitikimuose su ŠMSM kancleriu Tomu Daukantu, Deividu Matulioniu ir kitais. Dėl pandemijos padaugėjo nuotolinių susitikimų – dalyvavau pokalbiuose su URM, ŠMSM, LNKC ar PLB vadovybe.

Po 2018 m. savivaldybės rinkimų Lenkijoje teko užmegzti santykius su naujai išrinkta valdžia. LLB Tarybos posėdžio metu buvo nutarta paremti tik nepartinius komitetus. Sėkmingai susiklostė santykiai tarp LLB ir Palenkės vaivadijos Seimelio atstovų – Waldemaro Kwaterskio ir Cezaro Cieślukowskio. Kalbant apie vietos valdžias – Seinų apskritį, Punsko ar Seinų valsčių, Seinų miestą – surasti bendrą kalbą nebuvo gan sudėtinga, kadangi pačiai teko eiti Seinų apskrities viršininko pavaduotojos pareigas, o šiuo metu tenka darbuotis Seinų apskrities Tarybos vicepirmininkės poste, tad dažnai reikia derinti šias funkcijas su LLB pirmininkės pareigomis. Visur stengiuosi atstovauti lietuvių interesams. Deja, viena iš opiausių ir sudėtingiausių 2019 m. temų – vadinamojo Seinų sukilimo 100-ųjų metinių minėjimas. Pirmą kartą į iškilmių organizacinį komitetą buvo pakviestos lietuvių organizacijos – LLD ir LLB. Atsisakyti dalyvauti tokiame komitete – negalėjome. Ne kartą vyko bendri organizacijų pasitarimai, kol galiausiai, iškeldami tam tikras sąlygas, tarp kurių lietuvių orumą žeidžiančių paminklų Berznyko kapinėse pašalinimas, pasirašėme bendradarbiavimo deklaraciją. Komitetui pirmininkavo Seinų apskrities viršininkas Maciej Plesiewicz, man skirtos vicepirmininkės pareigos. Komitetui priklausė visi Seinų apskrities valsčių viršaičiai, lenkų karinių, visuomeninių organizacijų atstovai ir mes, 4 lietuviai: LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas Antanas Baudys ir aš. Deja, bendros kalbos surasti nepavyko, mums teko trauktis iš komiteto, kuris siekė ne pagerbti tų tragiškų įvykių aukas, o glorifikuoti pergalę. Sutikome dalyvauti tik dvikalbės lentos „Pojednanie – to wybór. Susitaikymas – tai pasirinkimas“ atidengime, pagerbti žuvusiuosius, aplankyti jų kapus. Ir nors pavyko atsikratyti vieno žeidžiančio lietuvius paminklo Berznyko kapinėse, tai Panerių paminklas ir toliau stovi iškreipdamas istorinę tiesą. Noriu padėkoti istorikui dr. Broniui Makauskui už visas konsultacijas ir patarimus šiuo klausimu. Turbūt visi sutiksime su jo nuomone, kad tuometinio lenkų–lietuvių konflikto vadinti sukilimu toli gražu nereikėtų. Nei minėjimo iškilmės, nei mūsų pasitraukimas iš komiteto nesulaukė didesnio atgarsio ar komentarų. Išlikusi lenta prie šv. Agotos koplyčios Seinuose – laukia darbų, o ne tik tuščių deklaracijų ar manifesto. Tačiau tie darbai, kaip antai Katelbachui skirtos lentos atidengimas Seinuose, tik parodo, kad išlikusios žaizdos neleidžia žengti kitu, tarpusavio supratimo ir istorinės atminties gerbimo keliu. Bendradarbiavimas su Punsko valsčiumi jau daugelį metų klostosi sėkmingai – viršaitis Vytautas Liškauskas visada palaiko ir remia LLB iniciatyvas. Šiek tiek sudėtingesni santykiai su Suvalkų miesto valdžia, kuri prieš rinkimus, greičiausiai norėdama gauti lietuvių balsus, ieškojo kontakto ir siekė bendradarbiauti, net buvo siūloma į miesto tarybą teikti lietuvio kandidatūrą, bet greitu laiku santykiai pasikeitė. Iš Suvalkų miesto valdžių negavome paramos ieškant patalpų lietuviškai kultūrinei veiklai vykdyti, darželiui ir mokyklai steigti. Negana to, miesto valdžios iniciatyva paskelbta apklausa „Ar Suvalkuose reikalingas lietuviškas kultūros ir švietimo centras?“ susilaukė šimtų antilietuviškų komentarų. Tai tik parodo, kad Suvalkų lietuvių tautinė padėtis daug sudėtingesnė nei Punske ar Seinuose, kad vis dar vyrauja neigiamas požiūris į lietuvius, o tai tik skatina asimiliaciją ir tarpusavio nesantaikas.

  • Bendradarbiavimas su PLB ir PLJS

LLB priklauso PLB, kuri nuo 1958 metų jungia pasaulio lietuvius, susibūrusius į 53 atskirų šalių / kraštų organizacijas. Šioje kadencijoje teko sudalyvauti PLB Seime, lyderių suvažiavime, nuotoliniuose pasitarimuose. 2018 m. visas pasaulis iškilmingai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Dainų šventę Vilniuje pradėjo renginys „Sujunkime Lietuvą“, skirtas pasaulio lietuviams. Rotušės aikštėje buvo surengtas ir LLB paviljonas. Už jo organizavimą esu dėkinga Aidžiui Staskevičiui, Irenai Kovalevskai, Arnoldui Vazneliui, Nastutei Sidarienei ir Lukui Berneckui, Punsko LKN klojimo teatro artistams. Koncerte dalyvavo Punsko LKN ansambliai „Klumpė“ ir „Jotva“. Tais pačiais metais vyko ir XVI PLB Seimas, kuriame Lenkijos lietuviams atstovavau kartu su Aidžiu Staskevičiumi ir Irena Kovalevska. Visiems tai buvo didžiulis išbandymas ir iššūkis. Mūsų pozicija PLB struktūrose atrodė sumenkusi, ryšys šiek tiek nutrūkęs. Nerimą kėlė kalbos apie tai, jog, pvz., reikėtų atsisakyti „etninių žemių lietuvių“ termino, kuris tarsi reiškia dabartinės Lietuvos pretenzijas į kitų valstybių teritorijas, ar tam tikras sąvokas, kaip antai emigrantai – keisti į „pasaulio lietuviai“ ar diaspora, mat žodis „emigrantas“, pasak kai kurių asmenų, turi neigiamą atspalvį. PLB pirmininke antrai kadencijai išrinkta Dalia Henke. Nors į valdybą nebuvo išrinktas nei vienas etninių žemių lietuvis, kartu su Aidžiu Staskevičiumi papildėme paskirų komisijų gretas. PLB Seimo leidiniui bei leidžiamai knygai medžiagą apie LLB ruošėme kartu su Irena Gasperavičiūte ir Petru Maksimavičiumi. 2018 m. Vilniuje vyko Nacionalinis švietimo lyderystės forumas, dalyvavau ir užsienio lietuvių organizacijų lyderių programoje „Veiklos lyderystė bendruomenių plėtrai“. 2019 m. vyko PLB ir PLJS lyderių suvažiavimas Nidoje, kuriame mūsų kraštui atstovavome trise: PLJS vicepirmininkas, PLB valdybos narys Aidis Staskevičius, LLJS pirmininkas Raimundas Makauskas ir aš. Čia daug dėmesio skirta „Lietuvių chartos“ 70-mečiui. 2019-ieji buvo paskelbti Pasaulio lietuvių metais – prisijungėme prie vieno iš PLB šiai progai skirtų renginių ir kartu su Punsko LKN teatrais sudalyvavome Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalyje „Baltijos rampa“ Kretingoje, atstovaudami pasaulio lietuviams. Tais pačiais metais mūsų krašte viešėjo PLB ir Seimo komisijos delegacija. Tai labai svarbus momentas norint atkurti tam tikrą mūsų mažytės bendruomenės poziciją globaliame kontekste. 2020 m. vyko rinkimai į PLB ir Seimo komisiją. Šioje komisijoje antrą kadenciją darbus tęs Aidis Staskevičius, jo pavaduotojo pareigos skirtos man. Šiuo metu komisijos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Juose keliami ir etninių žemių lietuviams reikšmingi klausimai. Artėjančiam rudens sesijos posėdžiui darbotvarkėje numatyta kalbėti apie etninių žemių lietuvių padėtį, ypač Baltarusijoje. Keliame ir kelsime mūsų kraštui šiuo metu opius klausimus. 2021 m. dėl pandemijos nuotoliniu būdu vyko PLJS kongresas, kurio pagrindiniai organizatoriai – mūsų jaunimas – LLJS. Parengiamieji kongreso darbai pradėti dar 2020 m. Kitąmet liepos 21–24 d. Punsko-Seinų-Suvalkų krašte vyks kongreso kultūrinė dalis. Turime dėti pastangas, kad renginys sulauktų kuo platesnio ir geresnio atgarsio, kad taikliai atspindėtų mūsų istorinę ir dabartinę padėtį. 2021 m. nuotolinio posėdžio metu PLB dėl pandemijos nutarė nukelti PLB Seimą į 2022 m. Daug kas šitam sumanymui nepritarė, nuomonės išsiskyrė, ypač kad 2022 m. vyks ir jau minėto kongreso kultūrinė dalis, ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Visos kadencijos metu LLB dalyvavo ir skatina krašto įstaigas ir organizacijas prisijungti prie PLB organizuojamų akcijų, pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių vienybės dienai skirti koncertai, puošimasis trispalvėmis valstybinių švenčių proga ir pan. Bendradarbiaujant su PLB švietimo komisija mūsų krašto jaunuoliai dalyvavo Pasaulio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklose Lietuvoje.

  • Bendradarbiavimas su mūsų krašto lietuvių organizacijomis ir įstaigomis

Visas mūsų krašto lietuvių organizacijas sieja bendras tikslas – lietuvybės išsaugojimas ir tautinio tapatumo puoselėjimas, todėl ir bendradarbiavimas su visomis yra ganėtinai glaudus ir kryptingas. Nuo 2018 m. ne kartą vykdavo bendri pasitarimai ir valdybų posėdžiai. Ypač artimai buvo bendradarbiaujama su LLD sprendžiant švietimo klausimus, Seinų sukilimo minėjimo iškilmių formą, priimant delegacijas, steigiant Suvalkų lietuvių vaikų darželį. Draugijos vardu teikiamos buvo ir projektų paraiškos „Lietuviškų vakarų“ Suvalkuose rengimui. Ačiū buvusiam LLD pirmininkui Algirdui Vaicekauskui už pasidalijimą sukauptomis žiniomis ir patirtimi, visokeriopą pagalbą, bendras diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą. Glaudžiai bendradarbiavome ir su Vysk. A. Baranausko fondo valdyba ir taryba, ypač steigiant Suvalkų lietuvių vaikų darželį. Ačiū valdybos pirmininkei Danutei Valukonytei, Tarybos pirmininkei Jolantai Jonušonytei ir Seinų LN direktorei Onutei Nevulienei. Tai jų pečius užgulė didžiulė dalis biurokratinių dalykų. Kiek tik leido jėgos ir galimybės, stengiausi dalyvauti visų mūsų krašto įstaigų, organizacijų renginiuose, nelikti abejinga sprendžiant iškilusias problemas, teikti rengiamų projektų paraiškų rekomendacijas. Ačiū visų lietuviškų organizacijų ir įstaigų vadovams už darbą, kuris žūtbūtinis mūsų krašto labui.

  • Bendradarbiavimas su kitomis Lenkijos tautinėmis mažumomis

2018 m. solidarizavomės su kitomis tautinėmis mažumomis ir pasirašėme po ukrainiečių tautinės mažumos kreipimusi į Lenkijos vyriausybę dėl didėjančios ksenofobijos ir nacionalizmo apraiškų Lenkijoje. 2021 m. susitikime su baltarusių tautinės mažumos lyderiu kalbėta apie šiais metais vykstantį visuotinį Lenkijos gyventojų ir būstų surašymą. Susitikime dalyvavo Algirdas Vaicekauskas ir Jonas Vydra. Buvo kalbėta apie tai, kaip padrąsinti žmones nebijoti prisipažinti prie kitos religinės ar tautinės tapatybės. Apie surašymo svarbą kalbėta lietuviškose radijo ir televizijos laidose, portale punskas.pl. 2021 m. Balstogėje vyko susitikimas su Europos Tarybos narių delegacija, kuri vertino, kaip Lenkijoje paisoma tautinių mažumų teisių, kaip siekiama išlaikyti tautinį, kultūrinį ir kalbinį tapatumą. Susitikime mūsų tautinei mažumai atstovavo Irena Gasperavičiūtė, Algirdas Vaicekauskas, Jonas Vydra ir aš. Nors Lenkijos įstatymai leidžia vardams ir pavardėms grąžinti pirminį lietuvišką skambesį, ta teise per paskutinius 4 metus pasinaudojo tik 10 asmenų, dauguma jų – siejantys savo ateitį ir gyvenamąją vietą su Lietuva.

  • Kultūra, švietimas, žiniasklaida

Kultūra ir švietimas – pagrindiniai „banginiai“, ant kurių laikosi mūsų krašto tautinės tapatybės išlaikymas. Esame vienintelė tautinė mažuma Lenkijoje, išlaikiusi tautines mokyklas, kitur, gimtoji kalba, istorija ar kultūra – dėstomi kaip dalykai. Todėl dedamos visos pastangos, kad toks švietimo modelis išliktų kuo ilgiau. Švietimas susiduria su finansinėmis problemomis, mažėjančiu vaikų skaičiumi, lietuviškų vadovėlių stoka. Šitos problemos neišsprendžiamos jau daugelį metų. Kaip ir Panerių paminklas Berznyko kapinėse. Ir nors pavyko pašalinti vieną iš dviejų lietuvius žeidžiančių akmeninių užrašų – ir toliau kapinės, amžinojo poilsio vieta, lieka ideologijos ir istorijos mūšio lauku. 2018 m. garbingai ir iškilmingai buvo paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis visame Punsko-Seinų-Suvalkų trikampyje. Dalyvavau Varpinės Punsko kapinėse atidengime, „Lietuviškos menės“ atidaryme Seinų kunigų seminarijoje, šventiniuose koncertuose Punske, Seinuose, Suvalkuose, Varšuvoje. Kartu su tuometiniu konsulu Vaclavu Stankevič pavyko surengti kelias parodas Suvalkuose ir Balstogėje. „Misija Lietuva“ parengė ganėtinai išsamų televizijos reportažą apie mūsų krašto istoriją, dabartį ir problemas. Laida kelis kartus buvo transliuojama LRT eteryje. Beje, 2020 m. išspręstos LRT kanalo signalo stiprinimo ir transliacijos Suvalkų trikampyje problemos. Kiek leido laikas ir galimybės dalyvaudavau valstybinių švenčių minėjimuose, partizanų ar savanorių pagerbime, tradiciniuose mūsų krašto renginiuose, knygų pristatymuose, parodų atidarymuose, mokyklų šventėse. Ačiū jų rengėjams ir dalyviams. Kultūrinių renginių gausa ir meninis lygis tik parodo, kokie mes stiprūs ir vieningi veikloje. LLB valdyba kiekvienais metais Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolventams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, išduoda pažymas, patvirtinančias jų tautinę kilmę. Tokių pažymų kasmet buvo išduodama apie 15. Tai parodo, kad jaunimo akys žvelgia į Lietuvą – taigi yra daugiau vilties, kad jauni žmonės ateitį sies su Tėvyne arba gimtuoju kraštu.

LLB globoja Suvalkų lietuvių ansamblį „Sūduva“ – šokėjus, teatralus, dainininkus ir muzikantus, organizuoja jau tradicija tampančius „Lietuviškus vakarus“ Suvalkų mieste, suburiančius ir Punsko, ir Seinų meno ansamblių dalyvius. Kultūros srityje tampriai bendradarbiaujama su LNKC. Nuotolinių susitikimų su LNKC direktoriumi Sauliumi Liausa metu buvo svarstyta sekti JAV lietuvių pavyzdžiu ir pradėti rengti Europos lietuvių dienas. Kadangi mūsų krašte LNKC finansuojamų kultūros darbuotojų skaičius didžiausias, jie dirba Punske, Seinuose ir Suvalkuose, natūraliai manoma, kad pirmas toks renginys turėtų vykti būtent mūsų krašte.

Didžiausias šios LLB valdybos laimėjimas – praėjus 100-mečiui nuo Suvalkų sutarties pasirašymo ir mūsų krašto priskyrimo Lenkijai, Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis.

  • Suvalkų lietuvių reikalai – džiaugsmai, problemos, iššūkiai

Viena iš prioritetinių LLB valdybos veiklos gairių – Suvalkų lietuviai ir jų išlikimo klausimas. Nepaprastai džiugu, kad vidutiniosios kartos ir jaunuosius Suvalkų miesto ir apylinkių gyventojus pavyko suburti, sukviesti į meno ansamblius, kultūrinius renginius, suvienyti vienam tikslui – turėti Lietuvių kultūros ir švietimo centrą Suvalkuose. Pirmi susitikimai ir pokalbiai su tėvais vyko dar 2017 m. pabaigoje. 2018 m. surinkti parašai ir oficialiai pareikštas noras turėti lietuvybės židinį Suvalkuose. Ir nors čia veikia LLD Suvalkų skyrius, jų nuomojamos patalpos per kuklios, per mažos švietėjiškai veiklai. Vidinė migracija neišvengiama, o augantis tautiečių skaičius augina ir naujus poreikius.

Nuo 2018 m. pradėta susirašinėti su Suvalkų miesto valdžiomis ir su vaivada. Didelis indėlis buvo LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevič ir jo darbuotojų – Petro Maksimavičiaus ir Jolantos Bagdonavičienės, kurie talkino ieškant patalpų kultūrinei veiklai ir darželiui. Greitu laiku prisijungė ir kitos organizacijos – LLD, A. Baranausko fondas. Visi atstovaudami Suvalkų lietuviams drąsiai sakėme – mums reikia vietos kultūrai, darželiui ir mokyklai. Ir nors pagal Lenkijos įstatymus švietimą kuruoja vietos savivalda, pagalbos nesulaukėme, atseit, tai jau tarptautinių santykių lygmuo. Kreipėmės pagalbos į Lietuvos vyriausybę ir suradome palaikymą. Jau 2018 m. Vilniuje vyko susitikimas su kancleriu Deividu Matulioniu, kuriame dalyvavau kartu su Algirdu Vaicekausku ir Petru Maksimavčiumi. 2019 m. Suvalkuose susitikime su miesto švietimo skyriaus darbuotojais bei su miesto prezidento pavaduotoja Ewa Sidorek norėjome išspręsti darželio steigimo problemas. Deja, nepavyko. 2019 m. su ŠMSM, KM ir URM delegacija apžiūrinėjome galimas patalpas Suvalkų vaikų darželio, mokyklos, kultūros įstaigos steigimui. Tuomet nuspręsta, kuo greičiau surasti laikinų patalpų variantą ir steigti vaikų darželį, kurį visiškai finansuotų Lietuvos Respublikos vyriausybė. 2019 m. Vilniuje ŠMSM vyko pasitarimas dėl Suvalkų lietuvių vaikų darželio steigimo. Tada buvo užtikrintas darželio finansavimas ir nutarta, kad įstaigos steigėjas, kaip ir Seinų „Žiburio“ mokyklos, bus Vysk. A. Baranausko fondas. 2019 m. Vasario 16-osios koncerte Suvalkuose dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis. Susitikime su miesto valdžiomis premjeras išsakė aiškią poziciją dėl centro steigimo. Deja, nors tokio aukšto rango politikai nedažnai užsuka į Suvalkus, šiam faktui spaudoje dėmesio skirta nedaug, buvo skleidžiama melaginga informacija, kad susitikime dalyvavo Lenkijos vyriausybės atstovas. Premjerų M. Morawieckio ir S. Skvernelio susitikimų metu, atrodė, aukščiausiu lygmeniu buvo išspręstas minėto centro steigimo klausimas, kuris, beje, ir šiandien yra aktualus. Jau vien 2019 m. apžiūrėtos 28 patalpos darželio steigimui, palaikytas ryšys su vaikučių tėvais. Galop pavyko – pandemijos šešėlyje 2020 m. rugsėjo 1 d. atidarytas Suvalkų lietuvių vaikų darželis, kurį pradėjo lankyti 8 vaikai, baigė 13, o šiais metais susirinko jau 22 vaikučiai. Tėvams kyla klausimas – kas toliau? Šiuo metu dirbama, kad Suvalkuose būtų įsteigta lietuviška pagrindinė mokykla. Jaučiame visapusišką paramą ir palaikymą iš LR konsulato Seinuose vadovo ambasadoriaus Remigijaus Motuzo. Kaip ir 2019, taip ir 2021 metais pakartotinai išsiųsti raštai Lenkijos premjerui M. Morawieckiui, švietimo ir vidaus reikalų ir administravimo ministrams. Gautus atsakymus galima vertinti dvejopai. Aišku tik tiek, kad be politinės valios ir sprendimo mokyklą įsteigti bus labai sunku. 2021 m. rugsėjo mėn. tėvų susirinkimo metu Suvalkų vaikų darželyje nuspręsta suburti mokyklos steigiamąjį komitetą. Iki 2023 m. Suvalkuose turėtų pradėti darbą lietuviška mokyklėlė. Ar taip bus, priklauso nuo mūsų visų: nuo tėvų sąmoningumo, kurio kartais pasigendame, ypač kai matome, jog lietuvių vaikai ir toliau paliekami lankyti lenkiškus darželius; priklausys nuo mūsų organizacijų lyderių ištvermės, konsulato Seinuose vadovų ir politinių sprendimų, priimamų aukščiausiu lygmeniu. Neturėdami nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų, nesame pajėgūs patys parengti dokumentacijų ir gauti finansavimą.

  • Ateities veiklos gairės

Praėję ketveri metai buvo kupini įvairių įvykių. Manyčiau, jog reikėtų toliau dėti visas pastangas ir siekti, kad ligi šiol silpniausia mūsų Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuvių trikampio kraštinė – Suvalkai – sustiprėtų, kad ten gyvenantys lietuviai turėtų tokias pačias sąlygas puoselėti lietuvišką švietimą ir kultūrą kaip Punske ir Seinuose. Suvalkų lietuvių kultūros ir švietimo centro steigimas – tarsi pakibęs ore. Reikėtų drąsiai priimti sprendimus ir ryžtingai siekti jo įsteigimo. 2022-ieji bus skelbiami jaunimo metais – LLB privalo prisidėti prie PLJS kongreso kultūrinės dalies organizavimo, bet ne tik – turime kuo daugiau jaunų žmonių įgalinti ir įtraukti į lietuvių organizacijų veiklą. Silpnėja mūsų bendruomeniškumas, mūsų tautinis identitetas. Globalizacijos procesai veikia ir mūsų mažą bendruomenę, tačiau privalome atsilaikyti, rasti būdų ir formų, kaip egzistuoti ir išlikti. Reikėtų nenutraukti ryšių su PLB, stiprinti etninių žemių lietuvių poziciją joje, ypač šiuolaikinėmis geopolitinės padėties sąlygomis. Artėja PLB Seimas – reikėtų aiškiai išsakyti mūsų bendruomenės poreikius ir siekius. Reikėtų sukurti bendrą mūsų krašto veiklos strategiją ir viziją. Kaip atrodys mūsų bendruomenė po 10 ar 15 metų? Kaip greitai spartės asimiliacijos procesai ir ar esame pajėgūs juos sustabdyti? Kokių priemonių imtis, kad lietuvybė būtų išsaugota ir perduota ateities kartoms? Labai svarbus ir mūsų visų vieningumas ir susiklausymas. Daug kur visai nereikalingai esame susiskaldę, nemokame išsilaisvinti iš provincija kvepiančių asmeninių nuoskaudų ir nepasitenkinimo, o kalbėti į akis viena, o už akių – kita turbūt tampa stipriu mūsų regioninio identiteto bruožu.  Kalbėkime. Aiškinkimės. Būkime vieningi.

Ačiū valdybos nariams: Petrui Maksimavičiui, Aidžiui Staskevičiui, Irenai Gasperavičiūtei, Jonui Vydrai, Onutei Virbylienei, Nastutei Sidarienei, Astai Bobinaitei. Ačiū kitų lietuvių organizacijų, kultūros įstaigų, mokyklų vadovams ir lyderiams. Ačiū bendražygiams. Atleiskite, jei ko nepaminėjau. Dar kartą ačiū visiems už pasitikėjimą ir dėmesį.

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė

1 KOMENTARAS

  1. Gerb. J.Vektorienė ,LLB vardu,pateikė labai išsamią ir turiningą veiklos ataskaitą ,- ačiū Jai. Šiuometinės PLB svarbiausius postus užvaldė,deja, neoliberalieji ,,pasaulio lietuvių“ veikėjai ,daugeliu atveju naujeji emigrantai iš Lietuvos. Tad, dabar -ko nebuvo anksčiau -šios garbingos lietuvių organizacijos veikla grindžiama globalizmo
    idėjomis ir politinėmis gairėmis. O visa tai išskiedina lietuviškumą ir pagreitina asimiliaciją.Deja.
    Antra, labai džiugu ,kad Punsko-Seinų krašte puikiai vystosi lietuviška kultūrinė veikla,daug jaunimo dalyvauja visuomeniniuose lietuviškuose darbuose.Pagirtina ir tai,kad veiklūs yra Suvalkų lietuviai,bet čia susiduria su paslėptu Suvalkų valdžios nenoriu įkurti šiame mieste Lietuvių kultūros-švietimo centrą.Be nuolatinių Lietuvos centrinės valdžios pastangų bei politinio užsispyrimo Suvalkų lietuviams galimai nepavyks pasiekti minėto tikslo. Palinkėkime visiems Lenkijos lietuviams geros kloties !

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia