atgalatgal
toliautoliau
Slider

Prūsai

Po IX a. aisčius Vakarų pasaulis pradėjo vadinti prūsų vardu. Prūsų vardo etimologija turi keletą aiškinimų. Pagal vienus kalbininkus, jo šaknis yra kilusi nuo...

Sūduva – sūduviai

Sūduvių ir galindų vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas II a. Ptolomėjaus „Geografijoje“. Graikų geografas, astronomas ir matematikas Klaudijus Ptolemėjus didžiuliame savo...

Aisčiai (baltai). Iš ciklo: Etninių šaknų beieškant

Aisčiai – tai vakarų baltų pilkapių kultūros žmonės. Vakarų pasaulyje jie garsėjo prekyba gintaru. Aisčių vardą pirmą kartą (98 m.) paminėjo romėnų...

Lingvistinės paleontologijos ir archeologijos teorijų labirintuose

Prieš maždaug 8000 metų Dniepro baseino stepėse (ar kur nors Azijoje, už Uralo) gyveno indoeuropiečių protautė, iš  kurios vėliau atsirado beveik pusė...
video

Apie Lietuvos katalikų rezistenciją sovietmečiu

Ses. Regina Edita Teresiūtė sako: „Geri tai buvo laikai, bet, neduok Dieve, kad jie sugrįžtų“ sb, punskas.pl

Anyksco medaus

Užsiraukęs dangus retai leido saulei išlįsti. Nei šilumos buvo galima atsigerti, nei pražydusių obelų žiedų įkvėpti, nei pasimėgauti dūzgiančių bičių garsais. Trečiadienį...

Sigitas Birgelis. Etninių šaknų beieškant

Istorinės žinios apie jotvingius (sūduvius) yra nuotrupinio pobūdžio. Istoriniuose šaltiniuose daugiausia minimi jų karo žygiai bei kunigaikščių vardai. Trūksta tikslesnių duomenų apie...
video

Užmiršti Punsko krašto mikrotoponimai

Apie Punsko krašto mikrotoponimus pasakoja Genutė Degutytė-Vaičiulienė, gimusi 1932 m. Vaičiuliškių kaime. sb, punskas.pl  

Trys Jotvos sesės. Juodoji Ančia. Seina

Jotvos vandenvardžiuose atsispindi mūsų protėvių gebėjimas gamtos ypatybes įprasminti upių ir ežerų varduose. Jie išliko tūkstančius metų ir pasiekė mūsų laikus. Beveik...

Trys Jotvos sesės. Šešupė

Jotva (Sūduva) – nuostabaus gamtos grožio, turtingos praeities ir dvasinio paveldo kraštas. Mūsų dienų žmonių protus ir širdis aitrina dingusių amžių verpetuose...

Irena Vaznelytė-Choroškienė pasakoja

Seinų choro dalyvė Irena Vaznelytė-Choroškienė (g. 1949 m. Vidugiriuose) pasakoja: „Mano tėvas mirė 1959 m. sausin, o man tų...
video

Iš praeities nuotrupų

Apie gyvenimą seniau pasakoja Genė Staskevičiūtė-Kolienė (g. 1933 m.), kilusi iš Trumpalio kaimo. sb, punskas.pl