Iš nevilties į viltį?

1

 Atmintis, mąstymas, gebėjimas atlikti kasdienius veiksmus labai svarbu. Senstant šiuos žmogaus gebėjimus apriboja ligos ir fizinis (ne)pajėgumas. Tai apsunkina gyvenimą ne tik sergantiems, bet ir kartu gyvenantiems šeimos nariams.

Pasaulyje dėl demencijos kenčia apie 36 mln. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų sergančiųjų bus du kartus, o iki 2050-ųjų – net triskart daugiau. Viena iš dažniausių senatvinės demencijos formų – Alzheimerio liga. Ilgėjant gyvenimo trukmei, ji vis labiau plinta, todėl nenuostabu, kad mokslininkai nuolat ieško efektyvesnių gydymo metodų.

Lig šiol manyta, jog Alzheimerio ligai pasireikšti įtakos turi genetiniai faktoriai, įvairios galvos traumos. Sergant smegenyse dažnai kaupiasi dviejų rūšių baltymai – amiloidai ir tau. Dėl netinkamos šių baltymų kontrolės liga progresuoja. Ieškant naujų vaistų lig šiol koncentruotasi ties baltymais. Tiesa, sukurti vaistai kiek sulėtino pažintinių (kognityvinių) funkcijų blogėjimą, tačiau modifikuoti ligos eigos jais nepavyko.

patarimai-sergantiesiems-alzheimerio-liga-ir-pacientu-artimiesiems-3709

Naujieji tarptautinės mokslininkų komandos tyrimai, paskelbti mokslo žurnale „Science Advances“, rodo, kad už susirgimą gali būti atsakinga bakterija Porphyromonas gingivalis, sukelianti dantenų infekciją. Ši bakterija įsibrauna į pažeistas galvos smegenis ir sukelia jų uždegimą. Bakterija rasta ir sergančiųjų Alzheimeriu stuburo smegenų skystyje.

Aišku, dantenų ligomis sergama daug dažniau nei Alzheimeriu. Alzheimerio liga ištinka tik tuos žmones, pas kuriuos yra didelė bakterijos ir „blogųjų“ baltymų koncentracija. Patys baltymai smegenyse gali kauptis net 10 ar 20 metų iki ligos pasireiškimo.

Atliekant tyrimus su pelėmis, jos ne tik buvo užkrečiamos minėta bakterija. Ieškota taip pat vaisto, kuris stabdytų bakterijos plitimą ir Alzheimerio ligos pasekmes. Vaistas, vartojant jį pelėms, pasiteisino: pavyko sumažinti bakterijos Porphyromonas gingivalis kiekį smegenyse, nuslopinti jų uždegimą, o kai kuriais atvejais netgi pagydyti pažeistus neuronus. Kaip rašoma portale New Scientist, jau pradėti klinikiniai vaisto tyrimai su žmonėmis. Tuo tarpu Australijos mokslininkai sukūrė vakciną nuo šios pavojingos bakterijos. Vakcina pradėta testuoti 2018 m.

Tai teikia vilčių, kad vieną dieną pavyks sustabdyti Alzheimerio ligos progresavimą arba pakeisti jos eigą. O galbūt, jeigu pasitvirtintų, kad ligą iš tikrųjų sukelia bakterija Porphyromonas gingivalis, ateityje skiepijantis ir visai jos išvengti?

Parengta pagal http://zdrowie.gazeta.pl

 nb, punskas.pl

1 KOMENTARAS

  1. Puikus straipsnis,Vis dėlto užuot žodžio ,,demencija“vartoti ,,atbukimas“ arba ,, apglušinimas“.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia