1597 metų spalio 27 dieną karaliaus Žygimanto III dekretu buvo įsteigta Punsko parapija. Tai svarbus mūsų krašto istorijos momentas ir visiems mums įsimintina data, kadangi nuo jos prasideda Punsko miestelio ir parapijos istorijos raida. Nemažai yra dokumentų ir publikacijų apie parapijos pradžią bei tolesnę jos istoriją. Šia tema XIX a. pabaigoje domėjosi Punsko klebonas, aušrininkas ir literatas Simonas Norkus. Jis 1888 m. Przegląd Katolicki numeryje išspausdino išsamų straipsnį „Punsko bažnyčia (Seinų diecezijoje)“, kuriame aptarė Punsko parapijoje saugomas Lenkijos karaliaus Žygimanto III Vazos fundacines privilegijas, aprašė Punsko bažnyčią ir jos inventorių (straipsnis spausdinamas 49–60 p.). S. Norkaus rašiniu naudojosi kun. Pranciškus Augustaitis, kurdamas Seinų dijecezijos bažnyčių monografiją, Jonas Totoraitis, rašydamas Sūduvos Suvalkijos istoriją, ir kt. Į lietuvių kalbą išverstas S. Norkaus straipsnis buvo perspausdintas istorijos paveldo metraštyje Terra Jatwezenorum. Jotvingių kraštas (2009, p. 201–212).
Svarbios taip pat šių laikų lietuvių istorikės
Vaidos Kamuntavičienės įžvalgos. Iš akių negalima išleisti ir mūsų
kraštietės Julijos Račiuvienės magistro darbo, kuriame pateikiama nemažai
informacijos iš Punsko parapijos istorijos. Jos knygą Dzieje osadnictwa w
parafii Puńsk od
r. 1597 do końca XVIII w. 1997 m. išleido Punsko „Aušros“ leidykla.
Apie Punsko parapijos įkūrimą yra rašę ir lenkų
istorikai. Tarp jų: kunigas Vladislavas Klapkovskis (Władysław Kłapkowski),
kuris
1938 m. publikavo Punsko parapijoje saugomas bažnyčios privilegijas, Ježis
Visnevskis (Jerzy Wiśniewski) ir kiti.
Ne visa publikuota informacija apie Punsko parapijos įsteigimą sutampa. Perrašant ir interpretuojant Punsko bažnyčios fundacinių bei dotacinių privilegijų dokumentus įvelta klaidų. Jas išnagrinėti reikėtų atskirų tyrinėjimų.
Lietuvos ir Lenkijos archyvuose bei rankraštynuose yra išlikę Punsko bažnyčiai suteiktų privilegijų dokumentų nuorašų. Svarbiausi tai Punsko parapijos klebonijoje saugomos Lenkijos karaliaus Žygimanto III Vazos fundacinės 1597, 1600 ir 1606 metų privilegijos Punsko bažnyčiai.
Pirmasis karaliaus dokumentas
Karaliaus Žygimanto III aktas buvo pasirašytas 1597 metų spalio 27 dieną Varšuvoje. Tai pergamentinis dokumentas, be antspaudo, su įpjovom, kuriose kitados buvę raiščiai. Dokumento parametrai: aukštis 28 cm, užlenkimai – 9,5 cm, plotis – 45 cm. Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „Jo Šviesenybės Karaliaus Žygimanto pasirašytas dokumentas, kuriame įvardinamos dovanos parapijai: 8 valakai žemės Studencza (Šaltėnų) kaime, 6 lietuviški grašiai nuo valako, kuriuos privalo mokėti kiekvienas pavaldinys, suteikta galimybė nemokamai naudotis miško mediena.“
Šiame dokumente rašoma, kad Stanislovas Zalivskis, Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas, Naujojo Punsko kaime (Villae nostrae Nova Punsko) savo lėšomis pastatė Romos katalikų bažnyčią ir paprašė karaliaus, kad „mes (t. y. karalius – red.) šiam maldingam darbui ir kūriniui pareikštume savo pritarimą, kad saugotume jį savo autoritetu ir kad šios bažnyčios įsteigimą teisėtu ir mums priimtinu pripažinti bei gėrybėmis ir pajamomis apdovanoti ir aprūpinti teiktumės“.
Girininko S. Zalivskio pastatytą šventovę šiuo aktu karalius pripažįsta teisėta, ją iškilmingai steigia ir gausiai apdovanoja. Bažnyčios klebonui išlaikyti, Zalivskiui panaudos teisės atsisakius, jis suteikia aštuonis valakus žemės Studencza kaime. Toliau dokumente nurodoma, kad kasmet per Viešpaties gimimo šventę (Kalėdas) šios urėdijos valdiniai nuo kiekvieno žemės valako turi mokėti (vietoj dešimtinės!) po šešis lietuviškuosius grašius. Parapija turi teisę (su valdytojo žinia ir pritarimu) naudotis karališkųjų miškų mediena. Klebonas yra įpareigojamas iš parapijos valdinių nereikalauti atlyginimo už sakramentų teikimą. Sekmadieniais ir šventadieniais Punsko bažnyčios aikštėje leidžiama organizuoti turgus, bet nei klebonas, nei girininkas iš prekiautojų imti mokesčių negali. Karalius pasilieka sau teisę skirti kleboną lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą (idque nonnisi Lithuanum aut linguae Lithuanicae gnarum relinquimus).
Leidimas rengti turgus rodo, kad kartu su parapija formavosi ir Punsko miestelis, o šio krašto žmonės vertėsi ne tik žemės ūkiu, bet ir prekyba. Kai kurie istorikai mano, jog įsteigus parapiją iš Punsko į Naująjį Punską persikėlė šių apylinkių centras.
Dokumentas pasirašytas Varšuvoje tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt septintųjų Viešpaties metų spalio dvidešimt septintą dieną; „mūsų karaliavimo Lenkijoje dešimtaisiais, Švedijoje ketvirtaisiais metais“. Jį pasirašė:
„Karalius Žygimantas (Sigismundus Rex)
Jeronimas Valavičius (Hieronymus Wollowicz)
Jo Karališkosios Didenybės notaras
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per
Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“
Po 420 metų sulaukėme šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą. Karaliaus Žygimanto aktą iš originalo išvertė mūsų kraštietis dr. Jonas Malinauskas, Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas.
Antrasis karaliaus dokumentas
Antrasis karaliaus Žygimanto III Vazos dokumentas buvo parašytas 1600 metų vasario 23 dieną Varšuvoje. Tai pergamentas be karaliaus vardo pradžioje (turbūt ketinta jį įrašyti vėliau), be antspaudo ir net jo žymių. Manoma, kad šis aktas nebuvo Seimo patvirtintas ir neįgavo juridinės galios. Pergamento parametrai: aukštis – 21 cm (užlenkimai – 7 cm), plotis – 53 cm. Rašto raidės sulenkimuose išblukusios. Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „1600 metų vasario 23 dienos aktu Jo Šviesenybė Karalius Punsko bažnyčiai skiria kelis sklypus, suteikia teisę žvejoti ežeruose, kasmet – 500 zl.“
1600 metų karaliaus Žygimanto III dekrete pakartojamos pirmajame dokumente Punsko bažnyčiai suteiktos privilegijos, patvirtinamas parapijos steigimas bei dovanos bažnyčiai, užsimenama, kad beneficijos jai yra nepakankamos ir būtina jas išplėsti. Konstatuojama taip pat, kad 1597 m. dokumente nebuvo aiškiai apibrėžtos sklypo, kuriame stovi bažnyčia, ribos, kad reikia jas patikslinti. 1600 metų karaliaus Žygimanto privilegijoje kalbama, kad bažnyčios sklype ant kalvos stovi šventovės pastatas, klebonija ir kiti to meto klebonui priklausantys pastatai, taip pat mokykla. Sklypas iš vienos pusės siekia kelią, vedantį į Krzywesioło (dabar Kreivėnai) ir į miškų valdytojo dvarą (atrodo, Mockavą), iš kitos pusės – iki kelio, einančio iš miško į Senąjį Punską (!!!), dar iš kitos pusės – iki ežero ir upelio, kuris įteka į ežerą. Šiame dokumente pirmą kartą istorijos šaltiniuose yra paminėtas ežero vardas. Kas įdomu, ne Punia jis vadinamas, o Punsko.
Punsko parapijos klebonui ir bažnyčios tarnams išsilaikyti bei bažnyčios liturginiams reikmenims įsigyti papildomai skiriama 50 lenkiškųjų florenų, kuriuos klebonui girininkas turi mokėti kasmet per Kalėdas. Dokumente patvirtinami I privilegijoje minėti 8 valakai žemės Studencza kaime, 6 lietuviškų grašių mokestis nuo kiekvieno valako ir teisė kirsti medžius giriose. Kadangi dokumente yra minima mokykla, tai leidžia daryti prielaidą, kad tuo metu Punske galėjo būti bakalauras, kuris mokė vaikus skaitymo ir rašymo pradmenų. Prie upelio, įtekančio į Punsko ežerą, klebonui leidžiama pasistatyti malūną ir įrengti tvenkinį žvejybai. Malūnas ir tvenkinys šiuo dokumentu perduodami bažnytinei jurisdikcijai.
Labai svarbus, mano galva, yra įrašas apie Punsko mokyklą. Tai pirma užuomina apie šio krašto švietimą. Dokumente minimas mokyklos pastatas, tačiau nežinia, kiek ir kaip ši įstaiga veikė.
Dokumentą pasirašė:
„Karalius Žygimantas (Sigismundus Rex)
Matas Vaina (Mateias Woina), Jo Karališkosios Didenybės notaras Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“
Trečiasis dokumentas
Trečiasis karaliaus Žygimanto III dokumentas
buvo pasirašytas 1606 metų kovo 13 dieną Varšuvoje. Tai pergamentas su ant
virvelės pakabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaško antspaudu.
Dokumento raštas dalinai išblukęs. Pergamento parametrai: aukštis –
35 cm (užlenkimai – 9 cm), plotis – 65 cm. Kitoje dokumento pusėje ranka
užrašyta: „Jo Šviesenybės Karaliaus Žygimanto privilegija Punsko bažnyčiai,
kurioje patvirtinami bažnyčios ir klebonijos sklypai, Studencza kaime
suteikiama 15 valakų žemės (su valdiniais), dovanojama 15 margų pievos prie
kelio į Vižainį, abipus Šešupės, Vigra vadinamos, duodama teisė nemokamai
naudotis tvenkiniu, parapijai kasmet –
500 zl iš dvaro pajamų, iš valdinių nuo kiekvieno valako (kaip dešimtinę) po
6 lietuviškuosius grašius.“
1606 m. dokumente karalius Žygimantas III pakartoja parapijos steigimo aktą, patvirtina jos klebonui būsimiems parapijos ganytojams beneficiją Studencza kaime. Čia kalbama jau ne apie 8, bet 15 valakų. Nesakoma, kad kas pridėta prie anksčiau duotų 8, bet paprasčiausiai kalbama apie 15 valakų Studencza kaime. Prie jų pridedama dar 15 margų prie kelio į Vižainį.
„Penkiolika valakų žemės, mūsų kaime Studencza, priklausančiame minėtai girininkijai, su jame turimais valdiniais, su jų mokamais mokesčiais ir patarnavimais (darbu, lažu) ir su ūkiu (dvaru) klebonui neseniai pastatytu, taip pat su kitais laukais ir pievomis šalia ir netoliese, liaudiškai vadinamų penkiolika margų, kurie yra už anų laukų ribų, prie kelio, vedančio į Wizuny (Vižainio) miestą, šalia šiai girininkijai priklausančių miškų, visiems laikams duodame, dovanojame, užrašome.“
Kad 15 valakų ir 15 margų tai du skirtingi dalykai, patvirtinta tolesnėje dokumento vietoje, kur kalbama apie suteiktos nuosavybės perdavimą bažnytinei jurisdikcijai:
„Taip pat tuos aukščiau minėtus penkiolika žemės valakų ir penkiolika margų bei viską, kas šiame mūsų rašte paminėta, įvardyta ir nurodyta, Bažnyčios jurisdikcijai ir imunitetui užrašome, priskiriame ir į jį inkorporuojame.“
Taip pat duodama pieva (nelabai aišku – dovanojama ar tik leidžiama šienauti, nes nesakoma „dovanoja“, bet „duodama ir skiriama pievą šienui pjauti“) abiejose Šešupės pusėse, vadinama Wigri. Nors kai kurie dokumentą komentavę autoriai 15 margų prie kelio į Vižainį tapatina su pieva prie Šešupės, vis dėlto atrodo, kad čia kalbama apie skirtingus dalykus, kad prie 15 valakų Šaltėnuose buvo pridėta 15 margų prie kelio į Vižainį, o pieva (arba tik teisė ją šienauti) suteikta kaip dar viena atskira beneficija.
Dar kartą ir kiek tiksliau apibrėžiamos bažnyčios sklypo ribos. Tai kalva, ant kurios stovi bažnyčia, klebonija ir mokykla – iš šiaurės pusės iki pro kalvą einančio kelio į „Krzywesioło“ ir į „valdytojo dvarą“; iš pietų iki Punsko ežero; (iš vakarų) iki upelio, kuris į ežerą įteka; iš priešingos pusės iki kelio, kuris eina iš valdytojo dvaro „Dumbrowniki“ kaimo link, liesdamas ežerą iš rytų.
Šiame dokumente pakartota:
• kad „bažnyčios puošimui ir įrangai“ miškų valdytojas kasmet per Kalėdas turi mokėti po 50 lenkiškųjų florenų,
• kad visi parapijos gyventojai kasmet per Kalėdas turi mokėti po šešis lietuviškuosius grašius nuo valako,
• kad klebonas turi teisę kirsti medžius savo namų reikalams,
• kad klebonas sąžinėje įpareigotas neimti atlygio už sakramentų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai kas nors pats jam ką duoda,
• kad klebonas turi būtų „lietuvis arba mokantis lietuvių kalbą“. Šiuo atveju sakoma Lithuanum natione, kas galėtų būti verčiama „lietuvių tautybės“. Tik žinoma, kad tautybė tais laikais nebūtinai reiškė tą patį, ką reiškia šiandien.
1606 m. dokumente patvirtinami bažnyčios sklypai, tvenkinio ir vandens malūno prie upelio, įtekančio į ežerą, nuosavybė, teisė sekmadieniais ir šventadieniais rengti turgų nemokant „targowego“. Trečiojoje karaliaus privilegijoje antrą kartą yra minimas Punsko ežero vardas „Punsko“.
Dokumentas pasirašytas 1606 m. kovo 13 d. Varšuvoje vykstant Seimo susirinkimui (in conventu regni generali), dalyvaujant garbingiems ponams, ir išvardyti pasirašymo liudininkai: Vloclaveko, Plocko, Varmijos, Lucko vyskupai, Karalystės vicekancleris, Livonijos, Poznanės, Lenčicos, Palenkės, Voluinės kaštelionai, Karalystės maršalka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas ir „daug kitų mūsų dvaro dignitorių“.
Karaliaus Žygimanto III dokumentus padėjo iššifruoti dr. Jonas Malinauskas.
***
Iš istorinių šaltinių žinome , kad 1606 metų kovo 1 dieną (13 dienų prieš karaliaus Žygimanto III Vazos trečiojo dokumento pasirašymo datą) jau garbaus amžiaus miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis padarė naują užrašą Punsko bažnyčiai. Apie tai istorikė Vaida Kamuntavičienė rašo: „1606 m. kovo 1 d. S. Zalivskis Punsko bažnyčiai, jos klebonui Mykolui Ušinskiui ir būsimiesiems parapijos ganytojams papildomai užrašė 15 margų žemės Studencza kaime, kaip parapijos nuosavybę patvirtino tvenkinį su malūnu (1600 m. privilegijoje tik suteikta galimybė turėti malūną ir tvenkinį ant į Punsko ežerą įtekančio upeliuko, o 1606 m. jie jau realiai egzistavo), lanką šienauti tarp miškų prie Šešupės, savo paties lėšomis už klebonijos pastatė karčemą [...].“ Toliau išvardintos ir kitos privilegijos, nurodytos trečiajame karaliaus Žygimanto dokumente.
S. Zalivskio 1606 03 01 užrašyme Punsko bažnyčiai pirmąkart minima Punsko klebono Mikalojaus Ušinskio pavardė. Galima daryti prielaidą, jog kun. Mikalojus Ušinskis buvo pirmasis Punsko dvasininkas. Istoriniai šaltiniai šį dvasininką mini 1595 m. gegužės 30 d. kaip Sakalinės (Sakalėnų) kleboną. Po to, kai buvo įsteigta Punsko parapija (1597 m. spalio 27 d.), jis galėjo atsikelti į Punską. Šis klebonas minimas 1606, 1609, 1613 metais.
Mikalojus Ušinskis mirė prieš 1630 metus nežinia kur. 1606 m. kovo 13 d. privilegijoje pakartotinai pabrėžiama, kad Punsko klebonu reikia skirti lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą (idque nonnisi Lithuanum aut linguae Lithuanicae gnarum relinquimus).
Sigitas Birgelis