Pavakario stalas buvo nukrautas knygomis. Knygų žiurkei nebuvo ką čia veikti. Ne Šerlokas Holmsas spraudėsi nulaižytuose puslapių kampučiuose. O ir Škėma rodėsi nepasiekiamas. Iš pirmo žvilgsnio nesuprantamų sakinių raizgalynės, atrodė, šiukšlina jaunatvišką gyvenimą. Stalinė lempa pažadėjo, kad kiekvieną kartą bus geriau ir lengviau. Metodologinio pasaulio raidynas ištvermingiausiems. Tebūnie palaiminti mąstytojai. Daujotytė perkandama.
Perkąsti prašėsi sudžiūvęs skrandis. Ne kiek ten to vandens yra, nors miestas gana vandeningas. Kava kaip duona kasdieninė. Nusiperki kepaliuką juodos duonos. Nesuvalgai. Laikas išdžiovina. Taigi nemesi. Išsikepsi. Susipjaustai siauromis lazdelėmis. Įkaitini apynaują keptuvę. Įpili aliejaus. Gaila, bet kitaip jos neišsikepsi. Tą kartą suskauda širdį. Sumeti duoną ir skrudini. Pro langą leidžiasi saulė, mašinos ūžia, negirdėdamos Kauko laiptų staugimo. Velniai nori išlįsti iš po kampo, bet dar gana ryškūs saulės spinduliai graužia akis. O taip norėtųsi pakutenti vieno kito pusplikę koją.
Nepastebi, kaip duonos lazdeles sukrauni ant lėkštės, pabarstai druska ir paskutiniais sutarkuoto geltono sūrio siūleliais. Pavakariai paruošti, bet valgyt lyg jau nesinori. Prisiuosčius įkaitusių riebalų smarvės, numalšina sotumą iki piktumo. Paragavus aptirpusio sūrio sūrumo kojos neša laukan. Kiek čia tos fenomenologijos per vieną dieną prisigersi. Pabandys prie jos prisiliesti erdvėje. Geriau ten nei čia. Nors kartais čia yra jaukiau nei ten. Ana sakydavo: „Viskas priklauso.“
Išorė maloniai šilta. Kažkiek atsiduoda tvankumu, bet maloniai viliojančiu. Čia pat šaligatviai tuštoki, bet dviračių dūzgimas užpildo gatves. Kojos patraukia nuo šito nemalonaus šurmulio. Žmonių raizgalynės laisvoje gatvėje atneša atilsį. Susitinku Daujotytę. Ir ten, ir čia. Prisirpsta galvoje svetimai artimų žodžių pynės. Prisėdus ant grūdais kvepiančio akmens pakyla dulkės. Bevėjis dangus ramiai jas nutupdo ant peties ir nepaleidžia. Duoda atsikąsti medumi užpilto aguonų pyrago. Kavos gurkšnis sušildo gomurį. Praeivių žvilgsniai nieko nereiškia. Šalti vyzdžiai primena teorinę patirtį. Praktika skanesnė už sudegusios duonos gruzduką. Teta sakė, kad reikia rasti laiko. Santykis su KITU lengvesnis už kambaryje gulinčių knygų krūvą.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
