Auštant rytui, vis dar tamsiame kambario kampe zujo musė. Kaip beprotė daužėsi nuo vienos sienos į kitą. Neišlindo į saulės paliestą plotą, tik malėsi ten, kur dar buvo likęs nakties šešėlis.
Sukrutėjo viena koja, sukrutėjo antra ir suvibravo trečia plona tylaus voro koja. Triukšmauti negalima. Adelė dar miega. Jos pėdos kyšo pro patalynės kampą, bet, matyt, miegas toks saldus, jog nekruta nei mažiausias pirštelis. Odos baltumas prieblandoje paskendusiame kambaryje šviečia lyg neuždegta pieniška LED lemputė. Kad tik ji matytų, kas jai vyksta už nugaros, turbūt išsisklaidytų visi sapnų pasauliai ir nudumtų pas mamą cypdama.
Nėra kur dumti, nėra mamos. Ji toli. Jaunoji studentė nuo gerų keturių mėnesių rūpinasi savimi. Niekas ryte neiškepa blynų ir nepabarsto cukraus pudra. Namų virtuvės kvapas skaniausias, bet šiuo metu jai nieko nėra skaniau už miegą. Niekas nepažadins, niekas nepakutens plikos pėdos. Nebent voras. Tačiau šis yra girdėjęs cypiančios Adelės balsą, todėl šį kartą nerizikuos ir nedrums kambario ramybės.
Musės zyzimas labai įkyrus, ypač ryte, bet antrą nakties miegoti nuėjusios Adelės smegenų nėra pajėgus pažadinti. Mieliau žūtų po jos žurnalo viršeliu nei voro pinklėse. Matė pusbrolio ilgą ir lėtą mirtį, tad žino, kad tai nieko gero. Galėtų išskristi iš tamsaus kampo ir ištrūkti į kitą kambarį, bet musė per daug kvaila. Ji šito nesuvokia.
Kambaryje kažkas sušnibždėjo. Tai pusiau miegodama Kristė sumalė kažką liežuviu. Šiai tuoj prasidės diena. Jaunoji mergaitė yra iš tų, kuri tikrai žino, ko nori iš gyvenimo, todėl nešvaisto brangaus miego laiko naktiniame mieste. Nepraleidžia ilgų vakarų prie knygų. Užtenka paskaitų laiko, o popietę ir vakarą skiria darbui. Čia ta laimingoji, kuriai pavyko įsidarbinti pagal specialybę. Na, kiek čia tos specialybės mokosi. Tik keturis mėnesius, o jau spėjo paragauti praktinių užsiėmimų. Adelė mano, kad viskas priklauso nuo laimės. Matyt, Kristės kortos gerai sukrito. Šitą frazę kažkada girdėjo žiūrint mamos mėgstamą pokalbių laidą, todėl dažnai ją vartoja, norėdama pasirodyti protingesnė. Norėtų ir ji susipažinti su savo likimo kortomis, bet, deja, tai neįmanoma. Kol suduria galą su galu, tol problemos nėra.
Du kambariai, du gyvenimai, dvi skirtingos pasaulėžiūros. Vienas pasaulis, o jame telpa tiek daug, jog nuobodžiauti nėra nei kur, nei kada. Kristė su Adele kaip tie du kampe besimalantys padarai – vienas tyliai tupi, rezga planą ir analizuoja, o kitas nesustodamas trankosi nuo vienos vietos į kitą. Prieblandą pakeis šviesus ryto geltonumas, bet po keliolikos valandų vėl bus prieblanda ir užslinks tamsa. Naktį pakeis diena. Ir taip kas dieną.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
