Žagarių marti – Galadusis

0

Lietuvos–Lenkijos pasienyje, o tiksliau ant pačios sienos, tyvuliuoja Galadusis. Tai vienas nuostabiausių mūsų krašto ežerų, kurio grožį sunku žodžiais apsakyti. Jo ilgis – 10,7 km, didžiausias plotis – 1,5 km. Kranto linija (be salų) – 28,5 km. Ežeras, ypač vakarinėje dalyje, vingiuotas, krantai statūs ir aukšti. Ežere yra 8 salos, 3 iš jų Lietuvoje, 5 – Lenkijoje. Salų bendras plotas – 10,74 ha.

Lietuvos dalyje ežero pakrantėse auga miškeliai ir pievos, Lenkijoje – ežerą supa dirbamieji laukai. Į Galadusį įteka 3 upeliai, išteka tik vienas – Alna. Vienas iš upelių, kurie įteka į Galadusį yra Uidė. Pirminis jos pavadinimas turbūt buvo Li̇̀ndė (plg. prūs. lindan „slėnis, klonis“). Ji išteka Šadžiūnų kaime, plaukia pietų kryptimi, kerta Ūdininkų ežerėlį ir ties Ūdininkų kaimu įteka į Galadusį. Upės dešiniajame krante yra Buniškių piliakalnis, kairiajame – Ūdininkų piliakalnis. Tai šio krašto jotvingiškos praeities reliktai.

Buniškių piliakalnis yra apaugęs pušimis. Aikštelė nedidelė – 18×9 m, ovali. Šlaitai 11 m aukščio. Istorinio paminklo teritorijos plotas 32 200 m². Šiaurinėje ir šiaurės vakarų pašlaitėse aptikta buvusi jotvingių gyvenvietė, kurioje Lietuvos archeologai rado grublėtosios keramikos. Piliakalnis yra iš I tūkstantmečio. Jis įrašytas į valstybės saugomų objektų registrą. Buniškių piliakalnis nesunkiai pasiekiamas. Važiuojant keliu Lazdijai–Galiniai, už Buniškių pervažiavus Lindės kanalą, reikia pasukti į dešinę. Beje, po pusės kilometro didesnę kelio dalį reikia eiti laukais.

Ūdininkų piliakalnis yra iš I tūkstantmečio pradžios. Jis, kaip ir Buniškių piliakalnis, įrašytas į valstybės saugomų objektų registrą. Piliakalnis supiltas Uidės slėnyje esančioje kalvoje. Aikštelė 12×10 m dydžio, ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi.

Didelė piliakalnio dalis buvo nuardyta kasant karjerą. Šlaitai 5 m aukščio. 1965 m. piliakalnį tyrinėjo Istorijos instituto darbuotojai.

Šis objektas sunkiai surandamas, nes nėra aiškesnių orientyrų. Tiems, kurie norėtų jo ieškoti, pateikiu koordinates: 54°12′9.9″ š. pl. 23°25′20.1″ r. ilg.

Iš Lietuvos pusės Galadusį supa kaimai: Galiniai, Ūdininkai, Beviršiai, Tarnauka, iš Lenkijos pusės – Burbiškiai, Radžiūčiai, Žagariai, Dusnyčia, Jonaraistis, Krasnagrūda. Lenkijos dalyje prie ežero veikia 13 kaimo turizmo sodybų.

Prie Galadusio ežero, Lietuvos dalyje, kasmet birželio mėnesį vyksta Lazdijų rajono ir Seinų apskrities šventė „Pasienio fiesta“, o Lenkijos pusėje Burbiškių kaime – lietuviškų ansamblių sąskrydis.

Galadusỹs (arba kaip mūs žmonės kirčiuoja Galãdusis) reiškia „Dusios galas“. Seniau vietos gyventojai pietinę ežero dalį vadino Dusia, o šiaurinę įlanką („galą“) Galadusiu. Iš senų žmonių pasakojimų žinome, kad vietiniai gyventojai šį ežerą dar vadindavo moterišku vardu – Galadusė. Pasakojama, kad šalia Galadusio esantys du ežeriukai Dusalis ir Dusaitis yra Galadusės vaikai. Teko surasti užuominų, kad senovėje žmonės Galadusio ežerą vadindavę Langvena.

Apie Galadusį yra keletas padavimų. Papasakosiu du iš jų.

Kartą Dusia išėjo pasivaikščioti. Ėjo Lazdijų upe, o vėliau per balas ir laukus. Keliavo Lenkijos link, kur gyveno jos duktė – Galadusė. Daug vėliau Dusia vėl išsiruošė kelionėn. Vanduo buvo pakilęs labai aukštai. Žmonės išsigando, nes žinojo, kuo ši kelionė gali baigtis. Dusios apsilankymas pas dukterį, gyvenančią ant Lenkijos–Lietuvos sienos, buvo, yra ir bus labai pavojingas.

Galadusio ežeras turi dar vieną seniai užmirštą vardą – Žagarių marti. Apie šį ežero pavadinimą ir jo kilmę 1969 m. Jonui Stoskeliūnui pasakojęs Stasys Marcinkevičius.

O buvo taip. Dusia, sužinojusi, kad jos dukra Galadusė yra nėščia, labai supyko. Visaip ją išbarė ir privertė tekėti marčiosna į Žagarius. Žagariuose Galadusė pagimdė sūnų Dusalį. Vakarais, ilgėdamasi savo motinos Dusios, liūdnai jam liūliuodavo:

Liūliuoki, Dusali, tu mano sūneli!

Iš rytų tesaugo tave pušys žalios,

Iš vakarų tave pridengsiu kūnu.

Už mano širdį gerą per amžius tu

Saugok mane ir girdyk!

Žmonės pasakoja, kad ant Galadusio ežero kranto kitados stovėjęs akmuo, kurį vadinę Jurkakmeniu. Pasakojama, kad tai yra dievų į akmenį paverstas nelaimingas jaunikis, vardu Jurka.

sb, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia