Labanoro girioje

0

 Vėl prabėgo savaitė… jaučiu, kad tuoj portalo redaktorius paklaus: o kur naujas straipsnis? Žinau, tai ne vieno žurnalisto bėda: laikas atiduoti tekstą, o įkvėpimo nėra, minties nėra, temos visos „nuvalkiotos“… Ką gi, įdomiausia, kas pastaruoju laiku man nutiko – vėl buvo žygis 😀

Ar kam nors teko vaikščioti Labanoro girioje? Ranka aukštyn! Jeigu buvote, tada žinote, kad tai vienas didžiausių miškų kompleksų Lietuvoje, nusidriekęs per visą Aukštaitiją. Čia priskaičiuota apie 320 įvairaus dydžio ežerų, miško tankmėje teka gausybė upių ir upelių. Girioje gausu įvairių floros ir faunos rūšių, nemažai saugomų, dėl to čia įkurta daug saugomų teritorijų – nacionalinių parkų, draustinių. Taigi, tos didingos gamtos dalelę teko patirti spalio pradžioje, kai girioje augantys ąžuolai, beržai, klevai ką tik nusidažė nuostabiomis rudens spalvomis.

Į Švenčionėlius, kur TrenkTuras suorganizavo šio masinio žygio startą, sugužėjo apie 5000 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Slovėnijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos. Šį kartą ilgiausia trasa buvo 33 km. Ir aš ją pasirinkau, ir įveikiau kartu su dar keliomis bendražygėmis iš Lenkijos.

Oras buvo puikus, visų žygeivių nuotaikos – taip pat. Renginio atmosfera kaip visada – linksma, pakili, draugiška. Labanoro giria įsimintinai nustebino savo grožiu: tokio švaraus, išpuoselėto miško dar nebuvau mačiusi. Nuotraukomis sunku tai perteikti. Tai reikia patirti: didžiulės girios spalvas, aurą, kvapus, garsus… Jei tik kada turėsite galimybę užsukti į Labanoro girios apylinkes – būtinai įženkite į mišką. Tikrai nepagailėsite!

Božena Bobinienė, punskas.pl

Autorės nuotr.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia