Senosios lietuviškos dainos Jogailaičių mugėje

0

Ne pirmus metus Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos ansambliai, be savo krašto dainų, atlieka ir pačias seniausias lietuviškas dainas. Tai kalendorinių švenčių dainos bei sutartinės. Pastarosios pasirinktos neatsitiktinai. Sutartinių pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“. Tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, labai sena polifonijos forma, atsiradusi dar priešistoriniais laikais. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys. Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Sutartinėmis pagrįsta daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūryba. Užsienyje jos yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele, todėl neatsitiktinai 2010 metais lietuviškos sutartinės įrašytos į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Sutartines daugiausia gieda moterys. Mūsų grupėje sutartines pradėjo giedoti Punsko gimnazijos merginos, o joms pabaigus licėjų, atėjo pagrindinės mokyklos moksleivės. Jau aštunti metai ansamblio atliekamos sutartinės skamba ne tik Punsko padangėje, bet ir kitur.

Dar vasario mėnesį Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija gavo kvietimą dalyvauti prestižiniame renginyje „Jogailaičių mugė“ (Jarmark Jagielloński) Liubline. Šis renginys vyksta nuo 2007 metų. Jame dalyvauja amatininkai, muzikantai, liaudies menininkai – tikrieji savo srities specialistai iš Vidurio Europos šalių. Miesto centrinėje aikštėje ir kitose vietose vyksta koncertai, pasišokimai, amatų demonstravimas, mokymai, spektakliai, kino apžiūros.

Sutartinių grupė nebuvo pakviesta „aklai“. Viskas prasidėjo 2019 m. nuo Lenkijos televizijos laidos „Kolbergo keliu“ (Szlakiem Kolberga). Paskambino televizijos režisierus ir pasiūlė dalyvauti laidoje kartu su popdainininke Reni Jusis. Ji pageidavo pasirodyti kartu su lietuviais, taip norėdama pabrėžti savo lietuvišką kilmę. Ji pati atsirinko pasiūlytus muzikinius kūrinius – senąsias lietuvių liaudies dainas. Labai susižavėjo sutartinėmis ir greitai jų pramoko, jau kitą dieną dainavo kartu su mergaitėmis. Laidą transliavo TVP Kultūros kanalas ir kelis kartus ją kartojo. Televizijos režisieriai džiaugėsi radę daug įdomios medžiagos, todėl kiek vėliau pakvietė dalyvauti Jogailaičių mugės koncerte re:tradicija kartu su ta pačia dainininke Reni Jusis. 

Pradėjome ruoštis išvykai ir aiškintis, kodėl šis renginys vyksta būtent Liubline.

Pasirodo, Liublino mugės siekia tolimus XV a. laikus. Tuomet per miestą ėjo prekybos keliai – keliavo prekeiviai su javais, jaučiais, vynu bei kitomis prekėmis iš Volynės ir Ukrainos. Visa tai padėjo Liublinui sparčiai ekonomiškai suklestėti. Tai vienas iš pagrindinių miestų Jogailaičių kelyje. Jogailaičių kelias dar vadinamas Karališkuoju, arba Lietuvių traktu. 1386–1611 metais tai buvo pats žymiausias tarptautinis viduramžių prekybos kelias, jungęs Vilnių su Krokuva ir ėjęs per Liubliną. Jį nužymėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos apsistojimas Liubline, kai jis vyko į Krokuvą karūnuotis ir užimti Lenkijos sosto. Po jungtuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga ne kartą tuo keliu važiavo Jogaila su savo palyda lankyti Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų. Nuo tada tuo keliu vis dažniau vykdavo pasiuntiniai iš Vilniaus ir Krokuvos, diplomatai, dvasininkai, mokslininkai, menininkai, riteriai ir kiti.

Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo abi buvusios senosios sostinės atsidūrė skirtingose valstybėse ir ryšiai tarp jų beveik nutrūko.

Žlugus geležinei uždangai, prasidėjo susidomėjimas istoriniais keliais, kadaise jungusiais Rytų ir Vakarų EuropąVokietijos mieste Erfurte gimė projektai „Via Regia“, siekiantys atgaivinti užmirštus Europos kelius. Vienas iš tokių projektų, pavadintas „Jogailaičių keliu“, atkartoja buvusį „Lietuvių traktą“. Jo rekonstravimo entuziastai ištyrė net konkrečias gatves Liubline, kuriomis iš Krokuvos į Vilnių jojo Lietuvos krikštytojai. 

Užmirštų kelių projekto rengėjai primena, kad didžiajame Europos Sąjungos kultūros žemėlapyje „Jogailaičių kelias“ pažymėtas kaip „Via Regia“ („Karališkasis kelias“). Tai ir labai simboliška, ir istoriškai tikslu. Juk šiandien, praėjus keliems amžiams ir daug kam pasikeitus, šis kelias jungia Krokuvos ir Vilniaus karališkąsias pilis, primena apie šių miestų katedrose besiilsinčių Jogailaičių kapus, skatina išsiruošti kelionėn mūsų protėvių keliu – karalių, menininkų, pirklių pėdsakais. 

Liublino senamiestyje yra daug vietų, menančių senuosius laikus. Viena iš jų – Krokuvos vartai. Tai vienas iš būdingiausių Liublino pastatų. Šie vartai yra XIV amžiuje statytos miesto gynybinės sienos liekanos. Vėliau vartai buvo perstatyti ir įgavo baroko stiliui būdingų bruožų.

Suradome šiek tiek laiko pasivaikščioti po Liubliną. Pamatėme pilį, kurioje buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija.

Šiuolaikinė Liublino mugė pradėta organizuoti 2007 m. Paskaičiuota, kad nuo to laiko joje apsilankė maždaug 100 tūkst. lankytojų. Per visą gyvavimo laikotarpį šis renginys pelnė daugybę apdovanojimų, yra laikomas vienu geriausių ir reikšmingiausių tarptautinių turizmo renginių Lenkijoje.

Pasidomėję sužinojome, kad per paskutinius keliolika metų Liublino festivalis tapo ta vieta, kur svarbiausią vaidmenį atlieka tradicinė liaudies kultūra ir jos adaptavimo galimybės. Organizatoriams svarbu, kad šokio, dainavimo, grojimo ar amatų mokymų metu pasireikštų mokinys ir meistras. Renginio programa labai turtinga, bet čia patekti nėra lengva. Mugės komisija kruopščiai atrenka amatininkus, liaudies meistrus, tradicines kapelas ir dainininkus. Į Liubliną suvažiuoja meistrai iš Slovakijos, Vengrijos, Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos, kuriems artima tradicinė liaudies kultūra.

Mūsų „kelionė“ į Liubliną, prasidėjusi vasario mėnesį, nutrūko kartu su pasaulį ištikusia pandemija ir tik birželio pabaigoje sugrįžome prie repeticijų. Ne visi dalyviai galėjo ir sutiko važiuoti. Kai kam sutrukdė Jotvos koncertas, kuris šiemet irgi vyko neįprastu laiku, tačiau džiugu, kad sugrįžo studentai, ir viską pavyko laiku suderinti.

Aldona Vaicekauskienė, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia