Reni Jusis ir „Saulalės“ pasirodė kartu

0

Kelis žodžius reikėtų pasakyti dar apie dainininkę Reni Jusis. Tai garsi Lenkijos šiuolaikinės muzikos atlikėja, kuri pabrėžia savo lietuviškas šaknis. Plačiai žinoma pop ir kitokios krypties muzikos gerbėjams. Pati kuria ir atlieka savo parašytas dainas. Muzikinę karjerą pradėjo būdama 19 metų. 1998 metais išleido albumą „Zakręcona“, kuris laimėjo auksinio disko premiją. Sunku išvardyti visus dainininkės albumus ir laimėtus apdovanojimus. Tai labai produktyvi autorė. Jos muzikinis stilius nėra vieningas. Savo kūryboje mėgina įvairias šiuolaikinio muzikavimo sroves. Autorė prisipažįsta prie savo lietuviškų šaknų. Nors niekada nėra buvusi Lietuvoje, bet labai nori ten nuvykti, tik, sakėsi, turinti išanalizuoti savo giminės istoriją. Kaip profesionali muzikė Reni Jusis labai lengvai skiria dainų tipus ir net nesuprasdama teksto labai lengvai pasirenka pačias seniausias lietuviškas dainas. Todėl ir sutartinės, ir apeiginės kalendorinės dainos jai labiausiai prie širdies.

Planuojant tokią kelionę ir norint pateisinti organizatorių lūkesčius, reikėjo rimtai pasirengti. Pasiruošimas buvo gana sudėtingas. Pirmoji kliūtis buvo koronavirusas, sustabdęs visas repeticijas ir renginius. Dėl mugės irgi buvo neaišku. Prie repeticijų grįžome tik liepos mėnesį. Pradėjome kartoti, mokytis, įrašinėti ir siųsti organizatoriams savo ruošiamus kūrinius. Likus maždaug savaitei iki koncerto, mums pasiūlyta paruošti kūrinių su lietuvių liaudies instrumentais. Laimei, dainininkų grupėje atsirado ir kankliuotojų, ir grojančių birbyne, lumzdeliu, o pati Angelė paėmė į rankas armoniką. Baigiamasis darbas vyko jau nuvažiavus į Liubliną ir visiems repetuojant kartu. Prie dainininkės Reni prisijungė jai pritariantys muzikantai. Tai tikri savo srities specialistai, kurie greitai prisiderino prie mūsų dainininkų ir muzikantų. Manau, kad visiems dalyviams tai buvo pirmoji ir galbūt vienintelė gyvenime tokia patirtis.

Apie pobūvį Liubline pasakoja koncerto dalyviai.

Rugpjūčio 20 d. su ansambliu „Saulalės“ išvykome į Liubliną. Kelionė buvo gana ilga, todėl išvažiavome iš vakaro. Apsigyvenę viešbutyje pačiame Liublino centre, tą dieną spėjome aplankyti tik dalį senamiesčio. Pabudę kitą dieną ir papusryčiavę, nuskubėjome į repeticijų vietą. Kultūros namų salė buvo išklota garsą sugeriančiomis medžiagomis. Joje praleidome visą dieną su Reni Jusis ir jos instrumentalistais – Michału ir Migueliu. Jie iš pradžių išklausė mūsų paruošto repertuaro ir sugalvojo sujungti dvi sutartines į vieną. Mes dainavome, o jie prigrojo, padarė įžangą bei perėjimą iš vienos sutartinės į kitą. Su instrumentais bei Reni Jusis vokalu šios sutartinės įgavo charakterio ir suskambo kitaip nei mums įprasta, bet labai įdomiai. Dar vieną sutartinę dainavome su aranžuote, o kitas – paprastai. Atlikėjams buvo įdomu sužinoti, ką reiškia sutartinių tekstai. Kai paaiškinome, kad „Sodauto“ yra apie brolio sugrįžimą, perkusistas pridėjo garsą panašų į jojimą. Taip pavyko jiems sugalvoti aranžuotes, kelias mintis ir mes pasufleravome, o jie jas panaudojo. Repeticijos buvo labai produktyvios, todėl visų nuotaika buvo gera. Koncerto metu padainavome kelias sutartines, pagrojome du kūrinius kanklėmis, birbyne ir lumzdeliu. Kadangi visi šie instrumentai yra lietuvių liaudies, todėl dauguma klausytojų juos išgirdo pirmą kartą. Taip pat Reni Jusis padainavo dvi dainas su Angele Bapkauskiene. Jų gražūs, lengvi balsai labai gerai skambėjo kartu. Viena iš dainų buvo kalėdinė, tad scenoje susidarė labai jauki atmosfera, nors koncerto metu pūtė stiprus vėjas. Po koncerto visi buvo laimingi, kad taip gerai viskas pavyko. Sutarėme kada nors vėl susitikti ir sukurti daugiau aranžuočių su sutartinėmis. Kadangi koncertas vyko vėlų šeštadienio vakarą, namo pajudėjome sekmadienį.

Tai buvo puiki išvyka kiekvienam, kas nori prisiliesti prie muzikos pasaulio. Ne tik patys kūrėme, bet ir galėjome pasiklausyti kitų liaudies atlikėjų iš Lenkijos, kurie irgi labai gerai pasirodė.

***

Į Liubliną atvykome vakare. Mūsų viešbutis buvo senojoje miesto dalyje, todėl pro langus matėme gražius senamiesčio vaizdus. Vakarais gera būdavo po jį pasivaikščioti. Aplankėme ir pilį, kurioje vėliau teko koncertuoti. Iki koncerto daug repetavome su Reni Jusis ir jos muzikantais.

Buvome viskuo aprūpinti. Smagu būtų buvę Liubline pasilikti dar ilgiau.

Aldona Vaicekauskienė, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia