Spalio pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodė nauja Krosnoje gyvenančios Laimužės Laimos Stankevičienės poezijos knyga „Nesakyk – rytoj“. Knyga išleista 200 egzempliorių tiražu, 208 puslapių, iliustruota. Autorė ją skiria savo draugei Audrutei Gronskienei, gyvenančiai Alytaus rajono Kumečių kaime.
„Niekada negalvojau leisti savo kūrybos knygas, – sako Laima Stankevičienė, – kad bus jos reikalingos ir kitų skaitomos. Rašiau tik sau, išliedama skausmą, neviltį ir baimes baltame popieriaus lape. Net mokykloje slėpdavausi, nes eilėraščių rašymas nebuvo populiarus, o ir patyčių bijojau.“
„Nesakyk – rytoj“ yra šešta autorės knyga.
„Augau pas senelius Mariją ir Antaną Šubonius Lazdijų rajono Krosnos seniūnijos Birsčių kaime, gražioje miško laukymėje, – atvirauja Laima Stankevičienė. – Man likimas nepašykštėjo skaudžių gyvenimo kirčių, nebuvau mylimas vaikas, buvau atstumta tėvų ir niekam nereikalinga. Dievulis, matyt, turėjęs savo planų, liepė eiti per gyvenimą keliu, kad ir koks jis bebūtų sunkus, akmenuotas, dygliuotas ar lengvas ir švelnus lyg pajūrio smėlis.“
Laima Stankevičienė pasirinko Punsko „Aušros“ leidyklą, nes girdėjo apie ją labai gerų atsiliepimų. Sako, kad tikrai nenusivylė. Knygos kokybė labai gera, o leidyklos kolektyvas labai malonus. Ji planuoja netolimoje ateityje čia leisti savo prozos knygą.
Autorė knygos įžangoje rašo:
TEGUL GERUMAS, LAIMĖ VISAD LYDI
IR DIEVAS PADEDA ŠIOS ŽEMĖS KELYJE,
O ARTIMIEJI SAUGO, GERBIA, MYLI,
KAD SUVEŠĖTŲ DŽIAUGSMAS ŠIRDYJE…
KAD SKAUSMO UPĖS VISADA APLENKTŲ,
LIKIMAS ŽENGTŲ TIK SAUGIU KELIU.
KAD DIENOS TARSI METAI SLINKTŲ,
BE ILGESIO, BE SKAUSMO, BE SKRIAUDŲ.
sb, punskas.pl
