Mažai kas žino, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lumbiuose trumpai, bet gana sėkmingai, vyko kultūrinė veikla. Ją organizavo kaime įsikūręs Lietuvių šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti (LKD) skyrius, kuriam vadovavo Antanas Šarka. Apie šį skyrių rašė Petras Vitkauskas knygoje „Lietuvių draugijų veikla Punsko ir Seinų krašte 1926–1936 metais“ (25, 26, 74 p.). Ją išleido Punsko „Aušros“ leidykla 2001 m. LKD Lumbių skyrius buvo įkurtas 1930-aisiais ir veikė iki 1936 m. pabaigos. 1936 m. gruodžio 14 d. Balstogės vaivada galutinai uždraudė LKD skyrių veiklą Suvalkų apskrityje.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą LKD Lumbių skyrius ruošė vaidinimus, dainavo ir šoko. Saviveiklai vadovavo Antanas Šarka ir Marė Šuliauskaitė (Šulekaitė, Juozo Šulekos sesuo). A. Šarka grojo armonika, o M. Šuliauskaitė gražiai dainavo ir šoko. Ji vėliau ištekėjo už Adomo Šimčiko iš Skarkiškių, o 1941 m. buvo iškeldinta į Lietuvą. Repeticijos vykdavo pas Juozą Šuliauską (Šuleką) ir Antaną Dambrauską, o vaidinimai daugiausia buvo rodomi pas Joną Sidarį. Tuo laiku dar būdama maža mergaitė vaidino ir Izabelė Sidarytė (vėliau Brazinskienė) iš Lumbių.
Apie Lumbių LKD skyriaus veiklą P. Vitkausko knygos „Lietuvių klojimo teatro kronika Punsko ir Seinų krašte“ (išleido Punsko „Aušros“ leidykla 1999 m.) 35 p. rašoma: „Lumbių kazimieriečiai 1930 m. iki rugsėjo 4 d. suvaidino Tado Daugirdo 1 veiksmo veikalą „Girkalnio užgavėnios“ bei „Nevykusią komediją“, tačiau tiksliai nežinome, kada. Programą paįvairino 3 pasakyti monologai bei šokiai su žaidimais. Rengėjai nemažai pelnė už bilietus, nes įplaukė 25 zł.//Lumbių LKD skyriaus 1930.09.04 protokolas.//MAB.F.175–357. L. 21. MAB. F. – Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto fondas.
Lumbių kazimieriečių skyrius 1930 m. rugsėjo 21 d. surengė lošimą, kurio metu suvaidinta J. Biušo 1 veiksmo komedija „Nepavyko“ ir T. Daugirdo 1 v. kom. „Girkalnio užgavėnios“. Vakaras gerai pasisekė, ir artistai buvo verti publikos pagyrimo už įdėtą triūsą. //Kardas. Lumbiai.//Vilniaus rytojus. 1930.10.04. Nr. 80.P.3.“
38 p.: „Lumbių kaimo kazimieriečiai 1931 m. gegužės 3 d. surengė vakarą, kuriame suvaidino A. Fromo-Gužučio 5 veiksmų dramą „Ponas ir mužikas“. Po to skambėjo eilės ir vietos choro dainos. Publikos susirinko vidutiniškai, kas netenkino organizatorių lūkesčių. //Kardas. Lumbiai.//Vilniaus rytojus. 1931.05.16. Nr.38. p.3.“
Pagal šioje knygoje pateiktą „Vaidinimų kronikos 1907–1938 metų statistinę suvestinę Punsko, Seinų ir Suvalkų krašte“ 1930–1931 m. Lumbiuose iš viso buvo pastatyti 4 vaidinimai.
Prieš karą Lumbių saviveiklininkai, tarp kitko, dainavo tokias dainas: „Oi tu, medi, žalias medi, kodėl nežaliuoji“, „Kada noriu verkiu, kada noriu dainuoju“, „Lakštingalėlis linksmas paukštelis“, „Gražių dainelių daug girdėjau tyliuoju vakaro laiku“.
Lumbiuose kurį laiką veikė Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) ratelis. Jam pirmininkavo Pranas Sidaris ir kiti.
Kalbant apie pokario Lumbių kultūrinį gyvenimą, reikia dar paminėti, kad šio kaimo, Griškonių ir Navasodės jaunimo saviveiklos būrelis parengė programą, kurią oficialiai parodė visuomenei 1961 m. Būreliui vadovavo Elena Buračiauskaitė-Zdanienė iš Klevų. Jai talkino Janas Sulžynskis (Jan Sulżyński) iš Griškonių. Rengiant šokius, jis grojo armonika. Tai buvo labai gabus muzikantas. Jis labai greit pagaudavo lietuviškas melodijas. Visi stebėjosi, kad lenkui taip gerai sekasi.
Saviveiklos instruktorius buvo tuometinis LVKD pirmininkas Algirdas Skripka. Tai jis 1960 m. rudenį Lumbiuose, pas Antaną Leončiką, sušaukė jaunimo susirinkimą, kurio metu paragino imtis saviveiklos. Šiam sumanymui pritarė ir jaunimas, ir vyresnieji. A. Skripka buvo saviveiklos būrelio globėjas. Jis padėjo jaunimui sutvarkyti organizacinius kultūrinės veiklos reikalus.
Pasak E. Buračiauskaitės-Zdanienės, labai gerai sekėsi bendradarbiauti tiek su jaunimu, tiek su vyresniaisiais, kurie padėdavo ruošti programą. Žmonės buvo labai patenkinti, kad kaimo jaunimas rengia pasirodymą, nes po karo visi tokios veiklos buvo labai išsiilgę. Į repeticijas jaunimas visuomet sueidavo punktualiai. Visi stengėsi išmokti vaidmenis, kuo geriau vaidinti, šokti, sakyti monologus. Repeticijos vykdavo pas Leončikus Lumbiuose ir pas Kmieliauskus Griškonyse.
Jaunimo paruošta programa pirmą kartą viešai parodyta 1961 m. gegužę ar birželį Lumbiuose pas Leončikus. Programą sudarė: vaidinimas – Žemaitės „Marti“, du šokiai – „Krakoviakas“ ir „Bitutė“ (šoko 4 poros), keli monologai. Į pirmąjį pasirodymą Leončikų kluone susirinko labai daug žmonių, tiek lietuvių, tiek lenkų. Po pasirodymo vyko saviveiklininkų bendra vakarienė, o visiems žiūrovams – šokiai.
Paskui būrelis savo programą parodė dar Klevuose ir Aradnykuose, o šokėjai tų pačių metų liepos 9 d. šoko per sąskrydį Klevuose. Tai buvo pirmas ir paskutinis saviveiklininkų būrelis, veikęs pokario metu. Buvę saviveiklininkai labai mielai prisimena kartu praleistą laiką.
Kostas Leončikas, punskas.pl
Šaltinis
„Suvalkietis“ 2007/3/51, straipsnis „Lumbiai“, 25 p.
