Pabendrauti kleviškiai renkasi kiekvienais metais. Paprastai gegužinių proga prie kaimo kryžiaus. Gerai įsiminė praeitų metų gegužinės pamaldos su kunigu Petru. Jos vyko tris dienas – gegužės 16, 17, 18 dienomis. Ypač dėl to, kad po ilgos sausros pagaliau prapliupo lyti. Jau pirmą dieną smarkiai sulijo visus maldininkus (apie 30 žmonių) ir kunigą Petrą, tačiau visi gražiai meldėsi, dėkodami dangui už lietų.
Šiemet dėl koronaviruso plitimo ir būrimosi apribojimų gegužės mėnesį susitikti nebuvo galima, todėl į kaimo mišias ir žemės šventinimą prie kryžiaus rinktasi tik birželio viduryje. 2020 m. birželio 16 d. (antradienį) 19 val. prie Klevų šv. Kazimiero draugijos statyto kryžiaus vyko šv. Mišios ir žemės šventinimas. Kaimo gyventojus sukvietė seniūnas Romas Griška. Šv. Mišias atnašavo kun. Jaroslav Kalinovskij.
Gražus buvo antradienio vakaras, todėl žmonių suėjo nemažai, nors tai pats šienapjūtės įkarštis. Suaugę meldėsi, o vaikai krykštavo vežimėliuose. Meldėmės dviem kalbom. Kelias giesmes sugiedojome lietuviškai. Kunigas pora sykių pamaldas turėjo nutraukti, nes šalia kryžiaus einančiu keliu ūkininkai vežė šieną – reikėjo palaukti, kol pravažiuos burzgiantys traktoriai. Mišių pabaigoje sukalbėjome Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Žmonėms rūpėjo ir tarpusavy pabendrauti. Kadangi artėjo Joninės, po keleto dienų (sekmadienį) vėl susitikome – šįkart Gulbinio ežero pakrantėje, kur neseniai kaimo talkos metu padarytas naujas paplūdimys, atšvęsti Joninių. Norėjome ir mes prisijungti prie paparčio žiedo ieškojimo. Suėjome anksčiau, susinešėme reikalingus daiktus. Pynėme vainikus, kuriuos paskui jaunimas su didžiuliu entuziazmu plukdė ežero bangomis. Valdas Buračiauskas padarė suolus, iš akmenukų paruošėme vietą griliui. Nors jau daug marčių Klevų kaime yra lenkų tautybės, tačiau visą vakarą daugiausia skambėjo lietuviška šneka ir dainos.
Klevai yra Seinų valsčiaus pakraštyje prie Michnovcų ir Ramoniškių. Tai nuo seno didelis kaimas su gerais ir darbščiais lietuviais ūkininkais, lai išlieka lietuviškas kuo ilgiau.
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl
