Romo Kalantos aukos vertinimas Tėvynėje (5)

0

Nors sovietinės represinės struktūros turėjo didžiulį agentų tinklą, bausmių arsenalą, tačiau Lietuvos laisvės siekio užgniaužti joms nepavyko ir numalšinus masinį pilietinį pasipriešinimą 1972 m. gegužę. Išlikę kūrybos pavyzdžiai bei Romo Kalantos amžininkų prisiminimai rodo, kad nuslopinus viešą pilietinį pasipriešinimą, slaptas pasipriešinimas vyko toliau: naktimis ant visuomeninės paskirties pastatų buvo iškeliamos trispalvės nepriklausomos Lietuvos vėliavos, užrašomi patriotiniai šūkiai, eilėraščiuose ir savo kūrybos dainose, dainuojamose pritariant gitara, dažnai suskambėdavo prasiveržę patriotiniai jausmai, kartais Romo Kalantos vardas net būdavo minimas tiesiogiai, siejant jį su Lietuvos laisvės viltimi. Jauni žmonės vidinėje švarko atlapo pusėje nešiojo įsisegę ženklelius su Lietuvos simbolika, pasikabindavo ant kaklo kryželius ar taikos ženklus. Buvo klausomasi užsienio radijo stočių, transliuojančių roko muziką, „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos radijo“, „Vatikano radijo“ žinių laidų, nors dažnai eteryje pasigirsdavo trukdžiai, siunčiami SSRS specialiųjų tarnybų.

2019 m. artimieji surado į knygą įdėtus R. Kalantos mamos prisiminimus, parašytus ant atskirų lapelių. Prisiminimų užrašymo laikas neišaiškintas, tačiau jie tikrai rašyti sovietmečiu, nes Elena Kalantienė mirė 1989 metais. Ištraukos tekstas neredaguotas.

Aš kaip Kalantos Romo mama jau daug metų noriu pareikšti savo samprotavimus Kodėl taip įvyko su mano sūnumi. Visu pirma jam besimokant 18 toj vidurinėj mokykloje 10 klasėje, buvo duotas darbas tai laisva tema per literatūros pamoka, kuo tu nori būti, mano sūnus parašė kad jis nori būti kunigu, koks buvo visu dėstytoju, auklėtojos ir direktoriaus nustebimas į namus pradėjo eiti visi ir direktorius su auklėtoja, komjaunimo organizacijos sekretorius, žodžiu pradėjo mus visaip terorizuoti kaip jūs auklėjate savo sūnu, kad pas į tokios mintys Kada jis mokydamasis Tarybinėje mokykloje, o mintys ir norai visai  prieštarauja Tarybiniams įstatymams Po to sūnus visai užsidarė, nors jis anksčiau buvo uždaro charakterio o po to incidento su niekuo nenorėjo bendrauti ir su niekuo nesidalijo nei patarimais nei pamokymais. Jis buvo labai geras vaikas, tiek vaiko amžiuje tiek paauglystės metais

Nors Romo Kalantos tėvai buvo priversti oficialiai pripažinti sovietinės valdžios paskelbtą jų sūnaus mirties priežastį, bet kaip matoma iš mamos užrašytų prisiminimų, šeima nesusitaikė su tuo.

(Bus daugiau)

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia