Romo Kalantos atminimo įamžinimas Sąjūdžio metais ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais (7)

0

1989 m. įvyko pirmas viešas Kalantinių paminėjimas dar Lietuvai nepaskelbus nepriklausomybės. Tais pačiais metais buvo sudaryta gydytojų psichiatrų komisija, kuri ištyrusi visus prieinamus dokumentus bei apklaususi Romo Kalantos artimuosius, draugus, konstatavo, jog jokių ligos požymių ši komisija neradusi. Vienas iš jos narių psichiatras Dainius Pūras, komentuodamas 1972 m. gydytojų komisijos išvadas, teigia, kad bene pagrindinis ir svarbiausias argumentas sovietmečio medikams paskelbti R. Kalantą ligoniu – rėmimasis „mokykliniame rašinyje rastu sakiniu, kuriuo R. Kalanta tvirtina tikįs, jog Lietuva vieną dieną bus laisva“.

1989 m. gegužės 14 d. Laisvės alėjoje, susideginimo vietoje, ant grindinio buvo atidengta granito plokštė su įrašu: „Romas Kalanta 1972.V.14.“

1989 m. buvo atstatytas Romui Kalantai atminti skirtas kryžius prie Ariogalos šaltinėlio.
1989 m. rugsėjo 1 d. LSSR Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad 1972 m. žmonės, susirinkę pagerbti R. Kalantos atminimo, turėjo tam teisę ir baudžiamoji byla yra nutraukiama, nesant nusikaltimo sudėties.

Memorialinė lenta ant namo, kuriame Kaune (Vilijampolėje) gyveno Kalantų šeima

1990 m. vasario 14 d. ant namo Panerių g. 34, kuriame gyveno Kalantų šeima, buvo atidengta memorialinė lenta (autorius Vytautas Ledas). Šalia namo taip pat ir akmuo, kurio sovietiniai valdininkai neleido pastatyti ant Romo Kalantos kapo Romainių kapinėse.

R. Kalantos vardu pavadinta gatvė Kaune (Petrašiūnuose)

1990 m. Kaune, Petrašiūnuose, R. Kalantos vardu buvo pavadinta gatvė (kada mokykla buvo pavadinta R. Kalantos vardu, duomenų surasti nepavyko).

Sukurtas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (režisieriai Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša).

1990 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pradėjo rengti bendrąsias programas, pagal kurias Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokiniai supažindinami su 1972 m. gegužės mėnesį vykusiu pilietiniu pasipriešinimu Kaune.


Kryžių kalnelis Kaune, esantis R. Kalantos gatvės prieigoje

1992 m. gegužės 14 d. Kaune kryžių kalnelyje (Petrašiūnuose, prie VI forto) pastatytas medinis kryžius su užrašu: „Brangus lietuvi, Romas Kalanta prieš 20 metų trokšdamas laisvės nušvito gyvu fakelu“ (autorius Albinas Fokas).

1997 m. gegužės 14 d. minint R. Kalantos susideginimo 25-ąsias metines, Kaune, Miesto sode, atliktas muzikinis kūrinys „Auka laisvei“ (projekto autorius Vidmantas Bartulis).
1997 m. Kaune išleista Gintauto Iešmanto poezijos knyga „Kauno elegija“.

1998 m. Kauno IX forto muziejaus Okupacijų skyriuje (Žemaičių pl. 73) įrengta ekspozicija „Romas Kalanta – Laisvės šauklys“. Čia eksponuojamos fotonuotraukos, asmeniniai R. Kalantos daiktai, ekspertizės išvados apie jo mirtį ir kt.

1999 m. Kaune išleista Juozo Grušio-Žilvinio knyga „Po ugnies ženklu“.

2000 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Romas Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Romo Kalantos aukos diena, gegužės 14-oji, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Pilietinio pasipriešinimo diena.


Romo Kalantos įamžinimas žūties vietoje Kaune, Laisvės alėjoje

2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulptorius Robertas Antinis, architektas Saulius Juškys).

2002 m. Vilniuje išleista Egidijaus Aleksandravičiaus, Kastyčio Antanaičio, Sauliaus Žuko knyga „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“.

2002 m. VDU organizuota konferencija „Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija“. Remiantis jos medžiaga išleistas „Kauno istorijos metraštis, t. 4“ (Kaunas, 2003).

Išleistas R. Kalantai skirtas meninis vokas (dail. Antanas Rimantas Šakalys).

Sukurtas muzikinis projektas „Tribute to 1972“ (kompozitorius Mindaugas Urbaitis).

2004 m. Vytautui Kaladei (vienam iš pilietinio pasipriešinimo organizatorių 1972 m.) suteiktas teisinis Laisvės kovų dalyvio statusas.

2005 m. Romui Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

2006 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vytautas Kaladė apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

2006 m. gegužės 14 d. pristatytas meninis vaizdo dokumentas DVD pavidalu „Kauno pavasaris 1972 m.“, atkuriantis to laikotarpio muziką ir nuotaiką (vaizdo įrašo menininkas Henrikas Gulbinas).

2008 m. išleistas vokas, skirtas R. Kalantos 55-osioms gimimo metinėms pažymėti. 2012 m. kolekcijoje „Iškiliausi Lietuvos žmonės“ išleistas Romui Kalantai skirtas paauksuotas medalis.

Išleistas Edmundo Janušaičio dainų albumas „Tamsa lengva“.

2017 m. skverui Alytuje suteiktas Romo Kalantos vardas, ant namo V. Krėvės gatvėje 6B, kuriame gyveno Romas Kalanta, yra atidengta memorialinė lenta.

2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu paskelbti Romo Kalantos metais.

2022 m. kovo mėn. Lietuvos paštas išleido Romui Kalantai ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“ atminti skirtus pašto ženklus (autorius Edvinas Špetas).

Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda „Liepsnojantis Kauno pavasaris (LYA)“.

2022 gegužės 5 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Akiplėšos. Bebaimiai. Maištininkai“.

2022 m. gegužės 13 d. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko mokslinė konferencija „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva paminint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“.

2022 m. gegužės 14 d. Kaune, buvusiuose centrinio pašto rūmuose, atidaryta paroda „1972. Pramušti sieną“ (kuratorė Rasa Žukienė).

2022 m. gegužės mėn. Kaune, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose bei lietuvių išeivių bendruomenėse visame pasaulyje vyko Romui Kalantai atminti skirti renginiai.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatytas spektaklis „Kauno pavasaris‘72“ (autoriai Jonas Tertelis ir Andrius Jevsejevas).

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta Kipro Mašanausko roko opera „1972“.
Sukurtas R. Kalantos vardo medalis, kuris bus teikiamas už pilietiškumą ir visuomeninę veiklą (medalio autorius Raimondas Kaminskas).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojas dr. Raimundas Kaminskas parengė interviu su Romo Kalantos mokytoja Aldona Karkauskiene.
2022 m. birželio 21 d. Romas Kalanta paskelbtas Kauno miesto Garbės piliečiu.


Straipsnio pabaigoje norisi pateikti kelis pastebėjimus apie vietas, kur įamžintas Lietuvai nusipelniusių žmonių ar istorinių įvykių atminimas. Pavyzdžiui, prie Romainių pirmųjų kapinių esančiame plane, kuris suskirstytas kvartalais, žymių žmonių kapavietės nenurodytos. Tik pasitelkusios internetinę „Google Maps“ programą galėjome judėti link tikslo. Maždaug 13-ajame kvartale išmanioji programa mums daugiau nebegalėjo padėti ir norint surasti Romo Kalantos kapą teko kreiptis į artimųjų kapus atėjusius lankyti žmones. Kaune, R. Kalantos gatvės prieigoje esančiame Petrašiūnų kryžių kalnelyje, Romui Kalantai atminti 1992 m. pastatyto kryžiaus surasti nepavyko. Ten neaptikome ir jokio informacinio stendo, kuriame būtų pateikta bent minimali informacija, nes ši vieta nėra įtraukta į kultūros paveldo registrą ir ja tesirūpina tik Petrašiūnų parapija. Iš tiesų Lietuvoje dar daug kapinių ir kitų sakralių vietų, apie kurias trūksta informacijos. Belieka tikėtis, kad jaunoji karta, pasitelkusi išmaniąsias technologijas, imsis šio prasmingo ir įdomaus darbo.

(Pabaiga)

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė

Šaltiniai 

„Apie laisvės kovos šauklį Romą Kalantą“. Prieiga internete: http://genocid.lt/centras/lt/3673/a/.

Dambrauskas A. „Prabilęs ugnimi: R. Kalantos palikimas“. Prieiga internete: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/prabiles-ugnimi-r-kalantos-palikimas-1077982.

„2022-ieji Romo Kalantos metai“. Prieiga internete: https://kam.lt/2022-ieji-romo-kalantos-metai/.

Girdenis P. „Vytautas Kaladė: „Ne dėl žemų paskatų buvau aktyvus dalyvis Kauno įvykiuose“. Prieiga internete: https://literaturairmenas.lt/atmintis/povilas-girdenis-vytautas-kalade-ne-del-zemu-paskatu-buvau-aktyvus-dalyvis-kauno-ivykiuose.

Javaitytė S. „Kryžių kalnelyje prie VI forto – atminimas popiežiui, R. Kalantai, negimusiems vaikams“. Prieiga internete: https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/04/18/kultura/kryziu-kalnelyje-prie-vi-forto-atminimas-popieziui-r-kalantai-ir-negimusiems-vaikams/.

Juozevičiūtė V. „Romas Kalanta“. Prieiga internete: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2014/04/201404_kalanta_biog.pdf.

Kaminskas R. „Kauno garbės piliečiu paskelbtas Romas Kalanta“. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1733347/kauno-garbes-pilieciu-paskelbtas-romas-kalanta-mokytojos-atsiminimuose-savame-kraste-pranasu-nebusi.

Kaminskas R., Gelžinis  A. „Sovietų valdžiai Kalanta buvo pavojingas ir miręs“. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/sovietu-valdziai-kalanta-buvo-pavojingas-ir-mires-nuslepe-laidotuviu-detales.d?id=90219913.

Lieponė J. „Romo Kalantos auka“. Prieiga internete: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/romo-kalantos-auka-kaip-tragiskus-1972-uju-ivykius-nusviete-ziniasklaida-r-kalantos-mamos-ir-brolienes-prisiminimai-1040-1318104.

Lietuvos Respublikos vyriausybė „Nutarimas dėl Romo Kalantos metų minėjimo 2022 metais plano patvirtinimo“, 2021 m.  gruodžio 1 d. Nr. 991, Vilnius. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c6561644533711ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=-15kurkccx4.

Mačiukas Ž., Rupšytė A. „1972 metai – Romo Kalantos auka ir jaunimo pasipriešinimas“. Prieiga internete: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37029&p_k=1.

„Ne tik R. Kalanta: 1972 m. susidegino dar 12 lietuvių“. Prieiga internete: https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/pasitikrink-zinias/ne-tik-r-kalanta-1972-m-susidegino-dar-12-lietuviu-apie-kuriuos-zinome-mazai-1168-1678352.

„Pašto ženkluose – svarbūs kovos už Lietuvos laisvę įvykiai“. Prieiga internete: https://slaptai.lt/%C5%BEym%C4%97/romas-kalanta/.

Požerskis R. „Neramūs keliautojai“, Kaunas, 2017.

Pūras D. „Romas Kalanta ir Lietuvos visuomenė“, in: 1972. Pramušti sieną,parodos katalogas, sudarytoja Kristina Budrytė-Genevičė, Kaunas, 2022.

„R. Kalantos atminimas pagerbtas ir netradiciniu žygiu“. Prieiga internete: https://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/rkalantos-atminimas-pagerbtas-ir-netradiciniu-zygiu-kauno-vietas-siejamas-su-juo-1077972.

„Romo Kalantos atminimas – ir gimtajame Alytuje“. Prieiga internete: https://alytausgidas.lt/naujiena/11221-romo-kalantos-atminimas-ir-gimtajame-alytuje-video/.

„Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti“. Prieiga internete: https://slaptai.lt/%C5%BEym%C4%97/susideginimas/.

„Romo Kalantos pavyzdys: drastiška kova už laisvę“. Prieiga internete: https://slaptai.lt/romo-kalantos-pavyzdys-drastiska-kova-uz-laisve/#more-7649.

Savickienė D. „Laisvės pavasario aidas“. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/laisves-pavasario-aidas/.

„Už kryžiaus statymą – psichiatrinė“, in: Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, 1972, Nr.5. Prieiga internete: https://lkbkronika.lt/index.php/5-kronika-1972-m/289-uz-kryziaus-statyma-psichiatrine.

Vinickytė V. „Romo Kalantos protesto atgarsiai Kauno kultūriniame gyvenime“. Prieiga internete:  https://www.bernardinai.lt/2012-11-19-vita-vinickyte-romo-kalantos-protesto-atgarsiai-kauno-kulturiniame-gyvenime/.

 „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“, elektroninis žinynas, Kauno apskrities viešoji biblioteka. Prieiga internete: https://atminimas.kvb.lt/asmenvardisb38b.html?asm=KALANTA%20ROMAS.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia