Lietuviškų ansamblių sąskrydžiai. 1963 ir 1964 metai (6)

0

Apie 1963 m. ansamblių sąskrydį, Suvalkų krašto lietuvių dainų ir šokių šventę, „Aušra“ rašė[1]:

Klevų kaimo saviveiklininkai atlieka lietuvių liaudies šokį „Žirgelis“

„Šių metų rugpiūčio 11 dieną Klevų piliakalnyje įvyko sąskrydis. Sąskrydyje dalyvavo šeši saviveiklos rateliai, būtent: Klevų, Krasnagrūdos, Vidugirių, Valinčių, Aradninkų ir Punsko Kultūros Namų rateliai. Iškilmes atidarė Seinų Kultūros skyriaus vedėjas drg. Juozas Leončikas. Po to, žodį suteikė LVKD pirmininkui drg. Algirdui Skripkai. Toliau sekė ansamblių pasirodymai, kuriuos pradėjo konferansjeriai O. Aleksaitė ir J. Vaina, skaitydami V. Reimerio eilėraštį „Ateinam”. Baigiant eilėraštį, skardžiai nuskambėjo „Kur lygūs laukai”. Scenoje dainavo Valinčių kaimo choras. Jis pirmasis pradėjo programą. Maždaug viduryje programos įvyko trumpa pertraukėlė, kurios metu drg. Jonas Karčiauskas pravedė literatūros konkursą. Toliau vėl sekė ansamblių pasirodymai. Pasirodymo metu buvo deklamuojami*) eilėraščiai, dainuojamos lietuvių, lenkų ir rusų liaudies dainos, šokiai, savo kūrybos kūriniai ir tt. Kalbant apie Klevų sąskrydį reikia paminėti tai, kad daug vargo ir triūso šioje srityje padėjo drg Onutė Aleksaitė. Už Jos pasišventimą tikrai priklauso nuoširdus lietuviškas ačiū. Nežiūrint nepatogių oro sąlygų drg. Onutė nuvykdavo į Krasnogrūdą ir Aradninkus, sugebėjo ten suburti vietos jaunimą ir išmokyti įdomių lietuvių liaudies šokių. DALYVIS

*) Punsko Lietuvių J. Karčiausko, K. Maksimavičiūtės.“

**

1964 m. rugpjūčio 14 d. LVKD Centro valdyba su saviveiklos ratelių vadovais aptarė sąskrydžio organizavimo reikalus. Pasitarimo metu LVKD CV pirmininkas Algirdas Skripka kalbėjo[2]: „(…) visi saviveiklos ratelių vadovai yra mokytojai, o jie vasaros laikotarpiu turėjo kursus ir negalėjo reikiamai paruošti ansamblių sąskrydžiui. Sąskrydis visuomet vykdavo Klevų piliakalnyje, bet šiais metais siūloma suruošti kitose vietovėse. (…) reikėtų sutrumpinti programos laiką iki 2,5 val., kad nebūtų per daug ilgu ir nuobodu. Ans. lygis augs metai iš metų, mes tai matome sąskrydžio programos metu.“

LVKD sekretorius Jonas Kmieliauskas pasiūlė suburti komisiją, kuri nustatytų renginio valandą, vietą ir programą. Pasitarime nuspręsta, kad sąskrydyje dalyvaus Kreivėnų, Pristavonių, Vaitakiemio, Punsko, Vidugirių, Burbiškių, Valinčių, Krasnagrūdos ir Ožkinių ansambliai. Buvo nustatyta tokia sąskrydžio eiga.

1. LVKD centro valdyba – įžanga.

2. Saviveiklos ratelių pasirodymas.

3. Sportiniai žaidimai (atsakingas Gint. Marcinkevičius).

4. Pasilinksminimas prie laužo.

5. Sąskrydžio užbaigimas.

Buvo pasiūlyta, jei tik bus tokia galimybė, iš Elko pasamdyti specialų automobilį, kuris užtikrintų renginiui elektros šviesą.

Algis Uzdila pasisakė už sąskrydžio organizavimą prie Klevų piliakalnio: „Aš niekad nemačiau sąskrydžio Klevuose, bet iš žmonių žinau, kad programa buvo vis per ilga… Mūsų tikslas yra parodyti gerą programą ir neužimti daug laiko, kad žmonės turėtų laiko kada pasivaikščioti ir pasilinksminti. Organizatorių užduotis padaryti peržiūrą ir sustatyti programą vientisą ir įdomią. Ar verta keisti vietą? Ne, nes Klevai yra labai graži vietovė, be to, rengti sąskrydžius Klevuose yra tradicija. Tradiciją reikėtų palaikyti, tą patį girdime ir iš žmonių. Dėl termino – tinkama rugpjūčio 23 d. Kas dėl programos, tai kad kiekvienas ans. – kolektyvas parodytų po kokius 3–4 punktus. Kukliai suminėti, kas dalyvauja. Mūsų tikslas būtų, kad parodytume, ką turime, kad tai suruošė mūsų kaimo žmonės. Kad sąskrydžio programa paliktų geriausią įspūdį.“

Algiui Uzdilai antrino LVKD narys Jonas Karčiauskas: „Kas dėl vietos, pasisakau už Klevus, nes Klevai yra lyg centras. Praėjusių sąskrydžių metu niekad nebuvo geros pabaigos, nežinia buvo, kokią val. kokia programos dalis vyksta.“

Pasitarime pasisakė ir lietuviškų ansamblių vadovai. Birutė Radzevičiūtė apgailestavo, kad Navinykų saviveiklos ratelis negali dalyvauti, nes jų paruoštas vaidinimas užimtų daug laiko. Jurgis Valinčius informavo, kad Pristavonių jaunimas paruošė programą, kurią parodys Pristavonyse. Savo repertuare jie turi keletą dainų ir šokių, kuriuos galėtų parodyti sąskrydyje. Jo nuomone, sąskrydis turėtų vykti Klevuose.

Už sąskrydį Klevuose pasisakė ir Boleslovas Grigutis. Jis pranešė, kad Vidugirių ansamblis ruošiasi renginyje dalyvauti.

Punsko lietuvių kultūros namų instruktorė Onutė Jonušonytė informavo susitikimo dalyvius, kad Valinčių kaimo ansamblis renginiui yra paruošęs šešias dainas.

Ožkinių atstovas pranešė, kad šio kaimo ansamblis sąskrydyje tikrai dalyvaus.

Vaitakiemio LVKD ratelio saviveiklos vadovas Kostas Sidaris kalbėjo: „Nuobodu yra klausytis programos, kad ji pradedama pora valandų po nustatyto laiko, o ne kad per ilga. Ansambliai ruošiasi visą žiemą ir nereikia trumpint, nes jiems būtų didelė skriauda.“

Algirdas Nevulis iš Raistinių pasiūlė, kad sąskrydžio metu grotų ne vienas muzikantas, o visas orkestras. Pasak jo, žmonės atvyksta iš toli, tad norėtų pamatyti ilgesnę programą, kuri turėtų trukti 2–3 val.

Posėdyje diskutuota ir dėl sąskrydžio laiko. LVKD CV pirmininkas A. Skripka konstatavo: „Tai vyktų Klevuose, jei blogas oras, būtų perkelta iš 23 d. į rugpjūčio 30 d. Nuolatiniai LVKD darbuotojai turi numatyti, kiek ans. ir koks jų repertuaras, galėtų tai būti: dainos, tautiniai šokiai, monologai, eilėraščiai. LVKD sekretorius iš Klevų ratelio aktyviausių narių sudarys grupę, kuri atitinkamai paruoštų piliakalnį sąskrydžiui, sutvarkytų vietą, suieškotų uždangas, prikrautų laužui šakų. Kas dėl transporto – prašome, kad ansambliai atvyktų savo transportu ir draugija bus dėkinga, o kas neturės kuo – atsiųsime sunkvežimį. Būtų gerai iš anksto apie sąskrydį pranešti radijui ir kino kronikai. Mūsų užd. numatyti muzikantus, kurie būtų atsakingi už muziką sąskrydžio metu, pakviesti bufetą (be vyno ir degtinės), kurio pelnas eitų sąskrydžio organizaciniams reikalams.“

Jam antrino J. Kmieliauskas: „Rateliams apie sąskrydį būdavo visuomet pranešama, ir šiemet taip pat pranešime. Mano manymu, ans. turėtų atvykti ne 12, o 10 val., kad dalyviai pakankamai turėtų laiko pasiruošimui, o sąskrydis programą pradėtų 14 val. (…) Kas dėl muzikos, tai mes susitarsime su Burbiškių kaimo kapela, kuri tikriausia sutiks. Kas dėl bufeto, reiktų uždrausti, kad alkoholio nepardavinėtų“.

1964 m. „Aušra“ rašė[3]:

„Dainų! Šventė Lenkijoj!

Saulėtą ir gražų vasaros sekmadienį, ant gražaus Klevų piliakalnio tarp veidrodžiais spindinčių ežerų, įvyko lietuvių liaudies dainininkų ir šokėjų sąskrydis. Lietuvių liaudies veikėjai iš įvairių Seinų apskrities apylinkių, atvežė ant piliakalnio skardžią dainą ir smagius mūsų šokius.

Reikia pažymėti, kad geriausiai pasirodė mgr A. Uzdilos paruošti ansambliai. Programos atlikėjų veiduose atsispindėjo to jauno žmogaus įdiegta energija ir dainos pamilimas.

‘Mūsų brangiems veikėjams plojo dviejų tūkstančių žiūrovų minia, kuri vieškeliais ir keleliais, raitančiaisiais tarp kalvų ir girelių, atvažiavo į piliakalnį, kad su virpančia širdimi pasiklausyti ir pamatyti žavias dainas ir šokius ir parymoti prie vakare uždegto laužo.

Dainų šventės reikšmę vietiniams lietuviams galime pažymėti ir tuo, kad į piliakalnį atvyko rašytojas Albinas Žukauskas, kilęs iš Seinų apylinkės, dabar gyvenąs Tarybų Lietuvoj, kuris širdingais plojimais buvo pasveikintas susirinkusiųjų piliakalnyje.

Tos trumpos reliacijos pabaigoje reikia padėkoti mūsų šauniems veikėjams ir rengėjams už suruošimą taip įspūdingos gegužinės ir palinkėti jiems sėkmės suruošime sekančios dainų šventės kurios laukia kiekvienas, mylįs lietuvių žavią dainą.’ Alfonsas Lukošius”

Vietoj epilogo

Lietuviškų ansamblių sąskrydžiai turėjo, turi ir turės neįkainuojamą reikšmę mūsų visuomenei. Jie labai stipriai įaugo į mūsų krašto kultūrinių renginių kalendorių. Manau, kad sąskrydžiai vyks tol, kol šiame krašte skambės lietuviškas žodis, kol girdėsis lietuviška daina, kol bus šokami lietuviški šokiai.

Straipsnį apie ansamblių sąskrydžius noriu baigti Vito Jankeliūno prisiminimų žiupsneliu[4]:

„Klevų piliakalny su Vidugirių saviveiklininkais parodėme tokį vaidinimuką. Gerai tada vaidino ponaitį Gutauskas – stambus, aukštas lietuvis. Gal pagrindinį vaidmenį atliko Marytė Černelienė. Jonas Stankauskas (į jį užteko pažiūrėti, ir jau juokas ėmė – labai komiškas žmogutis, jis tokius ir vaidmenis atlikdavo) ir kiti žmonės gerai vaidino. Aš ir daug kitų gražiai po to padainavome.

Apie 1970 m. vyko sąskrydis prie Gulbinio ežero Klevuose (vėliau tą ežerą pavadino Plaskiu). Paskui Žagariuose prie Dusalio gal du kartus, o anksčiau Vaitakiemyje ir Burbiškiuose dar buvo. Ten daug vietos, tai visiems patogu. Vyksta sąskrydžiai prie Galadusio ir dabar. Bet man tai labiausiai patiko Klevų piliakalnyje.“

(Pabaiga)

Sigitas Birgelis, punskas.pl


[1] Klevų sąskrydis. Aušra,1963, 6 nr. 10 p.

[2] Pakutkienė E. http://archyvas.punskas.pl/saskrydis-vis-dar-vadinamas-piliakalniu-1-d/.

[3] Dainų! Šventė Lenkijoj! „Aušra“, 1964, 7 nr., 12 p.

[4] Pakutkienė E. http://archyvas.punskas.pl/saskrydis-vis-dar-vadinamas-piliakalniu-4-d/.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia