Kelionės po Sūduvos dvarus. Didvyžiai

0

Tęsiame kelionę po Sūduvos dvarus. Iš Šūklių į Didvyžius vos 22 km, kuriuos turėtume įveikti per 23 min. Kelionė užtrunka ilgiau. Navigacija mus veda per istorinį, bet jau nesantį kelią į Prūsiją. Privažiavę „liepto galą“, grįžtame į Šūklius. Kelio klausiam pirmo gyventojo. Išėjusi į lauką vidutinio amžiaus moteris mums paaiškina:

– Į Didvyžius? Važiuokite tiesiai, po to į dešinę, vėliau į kairę ir dar kartą į kairę, o paskui į dešinę, į dešinę, į kairę, į kairę, į kairę, į dešinę…

Padėkoję moteriškei, važiuojame tiesiai, sukame į dešinę, vėliau į kairę… o paskui – kaip Dievas duos. Važiuojame medžiais apsodintais dulkėtais Suvalkijos žvyrkeliais. Sustoję fotografuojame gražiai nusidriekusius geltonus rapsų laukus. Jais žavisi ir mūsų viešnia iš Varšuvos Katažina Venglicka (Katarzyna Węglicka). Geltonų laukų fotografija jai tiks naujausios knygos viršeliui. Kita vertus, įdomu, kad šiuo metų laiku tik čia auginami rapsai, niekur kitur jų nematėme. Šiaip taip prisiyrėme prie Didvyžių. Beje, tik čia sužinome, kad jie vadinasi ne Didvyžiai, o Augalai. Nuo 1950 metų.

Didvyžių dvaras tarpukaryje. Nuotrauka iš http://www.etnografija.vilkaviskis.lt

Šios vietovės pradžia susijusi su Geištarų šeimai priklausiusiu dvaru, todėl ilgą laiką dvarą ir kaimą žmonės vadino Geištarais arba Geistarais. 1808 m. žemėlapyje pirmą kartą buvo pavartotas Didvyžių vardas (lenk. Dydwize). Manoma, kad tai senasis originalus vietovės pavadinimas.

Lenkų istorikas M. Balinskis (M. Baliński) knygoje „Starożytna Polska“ (1846 m.) rašo, kad didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero laikais Didvyžių dvaro savininką, kažkokį nepilnametį Varitką, nusiuntė į karą, kuriame jis žuvęs. Vargu, ar taip galėjo būti, nes Didvyžių dvaras susiformavo ne anksčiau XVIII a. vidurio. Pirmasis iš Geištarų, valdęs dvarą, buvo 1762 m. gimęs Dominykas (Dominik Gieysztor). Iš jo dvarą perėmė 1809 m. gimęs jo sūnus Jozefas Napoleonas Benediktas Geištaras.

Dvaro tvenkinys

Didvyžių dvaro valdytojų pavardės iki XIX a. pabaigos nesikeitė. Dvarvietė kitados buvo graži. Ją puošė sodas, pietinėje jo pusėje buvo įrengtas didžiulis tvenkinys. Tvenkinio saloje poilsiavo Geištarai bei jų svečiai. Pagrindiniai dvaro rūmai statyti 1860 m.

Internete skaitome, kad 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare stovėjusi koplyčia. 1885 m. dvaro savininkas Leonas Geištaras jos vietoje pastatęs mūrinę bažnyčią, kuri išliko iki šių dienų. 1923 m. Didvyžių bažnytkaimyje ir dvare gyveno 174 žmonės (152 gyveno bažnytkaimyje, 22 dvare.). Šiais laikais, o tiksliau 2011 m., Augalų kaime buvo įregistruoti 404 gyventojai.

1944 m. liepos pabaigoje dvare įkurdintas naujai suformuotas Lietuvos policijos 1-asis pulkas. Jis susirėmė su rusų daliniais ir jų ataką atmušė. Per mūšį nukentėjo dvaro rūmai. 1963 m. jie buvo rekonstruoti ir prarado savo pirminę išvaizdą. Dabar rūmuose veikia Didvyžių psichoneurologinis pensionatas.

Didvyžių socialinės globos namai turi savo istoriją. Geištarų rūmuose jie, kaip senelių ir vienišų žmonių prieglauda, įkurti 1928 metais. Antrame pastato aukšte gyveno 25 seneliai, pirmame veikė pradinė mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo šiuose namuose buvo apgyvendinti žmonės su psichine ar proto negalia. Čia gyvenančių žmonių buitis buvo labai skurdi, todėl apylinkės žmonės šią vietą vadino tiesiog „ubagynu“.

Didvyžių socialinės globos namų fasadas

Bandome nufotografuoti pastatą iš fasadinės pusės, bet pasirodo, jog tai „neįmanoma misija“. Būtų galima tai padaryti nebent žiemą, kai medžiai bus be lapų.

Didvyžių socialinės globos namai iš šono

Prie erdvaus pastato būriuojasi grupelė žmonių. Vienas iš jų prieina prie mūsų.

– Tai filmuojate? Iš televizijos?

– Ne, mes tik fotografuojame.

Mus užkalbinusio vyriškio veidu nuvilnija nusivylimo gaidelė. Žmogus mums skundžiasi, kad jam čia, šiame pensionate, negerai – negali keltis ir gultis, kada nori, kada nori žiūrėti televizorių ar valgyti.

Didvyžių socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, užtikrinanti ilgalaikę arba trumpalaikę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai.

Apžiūrime išlikusį Didvyžių dvaro kompleksą. Jį sudaro trijų aukštų gyvenamasis namas, oficina (o iš tikrųjų XX a. pradžioje statytas „monopolis“, kuriame buvo prekiaujama valstybine degtine), ledainė, tvartas, svirnas, karvidė.

Dvaro oficina

Didvyžių dvaras nepadaro mums didesnio įspūdžio. Išvykstame iš jo be gailesčio.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia