Kelionė po Sūduvos dvarus. Zyplių dvaras

1

Bevartydamas Seinuose leisto „Šaltinio“ puslapius (1908/3) aptikau trumpą, bet dėmesį patraukiantį skelbimą „Nuo 1 liepos 1908 m. atiduodama nuomai dvylika m. lig 1 liepos 1920 m. Zyplių dvaras (Naujamiesčio apskr.., Suvalkų gub.). Du polivarku – 1535 margai žemės su trobomis, gyvuliais, mašinomis ir visais ūkiškais pastatais. (…) Nuomos reikalaujama po 4 rublius už margą. Nuomojantis turi nors kiek mokėti lenkiškai“.

Mums, Seinų krašte gyvenantiems ir istorijos paveldą puoselėjantiems, Zyplių pavadinimas negali būti svetimas, kadangi į šią vietovę iš Seinų 1919 m. buvo perkelta kunigų seminarija, kuri čia veikė iki 1922 m. Apie tai būtų galima parašyti atskirai, todėl paminėsiu tik, kad atkeltos kunigų seminarijos rektorius buvo Vincentas Vizgirda.

Zyplių dvaro rūmai

Į Zyplius atvykome šeštadienio popietę, šiek tiek po 16.00 val. Pavėlavome. Gražiai suremontuoti dvaro rūmai ir kiti pastatai, kuriuose įrengtos įvairios ekspozicijos, jau buvo uždaryti.

Lankome Zyplių dvaro ansamblį. Šiuo metu jį sudaro 11 pastatų: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė. Nors pagrindiniai dvaro objektai neveikia, teritorijoje daug lankytojų, sunku surasti laisvą stovėjimo aikštelę. Yra ir vestuvininkai, kurie šventinėje palapinėje nekantriai laukia šalimai besifotografuojančių jaunavedžių.

Zyplių dvaro ūkinis pastatas

Zyplių dvaras yra vienas iš įdomiausių Sūduvos krašto dvarų. Čia vyksta sueigos, šventės, įvairių projektų pristatymai, konferencijos, kaimo teatrų spektakliai ir kt. Arklidėse galima apžiūrėti galeriją, kurioje eksponuojami paveikslai, medžio ir akmens skulptūros, keramikos, kalvystės, stiklo ir kiti dirbiniai. Buvusioje vežiminėje veikia Zanavykų muziejus.

Fotografuojame iš visų pusių neseniai restauruotus Zyplių dvaro centrinius rūmus. Mūsų dėmesį patraukia paminklinis akmuo su užrašu: „Dėka grafo T. Potockio 1904 m. iš Zyplių dvaro 14-os metų V. Grybas buvo išsiųstas mokytis skulptoriaus amato į Varšuvą.“ Šio krašto gyventojai šitaip atsidėkojo grafui Tomui Potockiui, kuris, pastebėjęs Vinco Grybo sugebėjimus drožinėti, išsiuntė jį į Varšuvą. Ten būsimasis skulptorius baigė gimnaziją, o vėliau Varšuvos dailės mokyklą.

Už rūmų driekiasi įspūdingas parkas, vienas didžiausių Lietuvoje (21 ha), su balzaminių tuopų ir skroblų alėjomis. Čia galima aptikti daug retų medžių – auga sidabriniai klevai, raudonieji ąžuolai, balzaminės tuopos, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai ir kt. Šalia alėjų yra grafo T. Potockio laikais iškasti keli tvenkiniai ir per kanalus nutiesti tilteliai.

Dvaro tvenkiniai

Bevaikštinėjant parko alėjomis mums kelią pastoja nuvirtęs milžiniškas ąžuolas. Rašytiniai šaltiniai sako, kad jam apie 360 metų. Pasak padavimų, ant šio ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, bet jis paliktas gulėti ten iki šiai dienai.

Nuvirtęs milžinas paliktas gulėti

Zyplių dvaras yra įspūdingas, nors jo istorija nesena, vos 200 metų. Pirmasis dvaro savininkas buvo kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnas). Dvarą jis gavo už karinę tarnybą Napoleono Bonaparto armijoje. Jam žuvus, dvaras atiteko jo seseriai Marijai Teresei Tiškevičienei. Ji Zyplius pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Jo pastangomis 1855 m. iškilo vienaukščiai mūriniai, klasicistinio stiliaus rūmai (šiandien jie įkomponuoti centrinėje pastato dalyje), dvi oficinos, virtuvė, mediniai ūkiniai pastatai. Po Bartkovskio mirties dvarą valdė jo podukra Joana Wolfers-Kučinskienė.

Zyplių dvaro parko alėja

Vėliau dvarą paveldėjo jos dukra Liudvika, kuri Zyplius pardavė jau minėtam grafui Tomui Potockiui. Paskutinio Zyplių dvaro šeimininko grafo T. Potockio pastangomis rūmai buvo perstatyti ir virto neobarokiniais.

Po Pirmojo pasaulinio karo Zyplių dvare šeimininkavo įvairios organizacijos. Nuo 1924 m. iki 1944 m. čia veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1944 m., pasitraukus vokiečiams, rūmuose buvo įkurta ligoninė. Vėliau dvare veikė kolchozo mašinų-traktorių stotis, o pačiuose rūmuose įsikūrė „Lenino“ kolūkio valdyba bei apylinkės vykdomasis komitetas. Kolchozui išsikėlus į kitą vietovę, dvaro rūmai liko be priežiūros. Greitai prakiuro stogas, pradėjo griūti sienos, balkonai, buvo išmušti langų stiklai. Nukentėjo ir pastato vidus.

Padėtis pasikeitė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Zyplių dvaro pastatai buvo perduoti Lukšių seniūnijos žinion ir dvaras pradėjo atgimti. 2002 m. buvo pradėti parko atstatymo darbai. Jie baigti 2012 m.

Verta nuvykti į Zyplius. Zyplių dvaro ekspoziciją galima apžiūrėti visomis savaitės dienomis.

Bilietų kaina nuo 1 euro.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

1 KOMENTARAS

  1. Gerb.S.Birgelis įdomiai pristato Sūduvos krašto turtinga istorija pasižyminčius dvarus.Žinotina ir tai,kad ,pvz. 1919m. lenkai sudarė 66% stambiųjų Lietuvos žemvaldžių, be to iš vis Lietuvos krašte didžiulė dalis dvarų buvo lenkiškos kultūros,lenkybės sklaidos židiniais ,tai iš čia sklido lietuviškos kultūros,ypač kalbos, žeminimo ar net naikinimo vajus.Garbė tiems dvarų savininkams ir valdytojams – o jų buvo labai nedaug- kurie prisidėjo prie lietuviškumo,lietuvių kalbos išlaikymo ir sklaidos.Punsko-Seinų-Suvalkų krašte lietuviškumą gerbenčių dvarų,deja nebuvo. Tad, pristatant Sūduvos krašto dvarus pageidautina atsižvelgti ir į dvarų neigiamą/teigiamą reikšmę puosėlėjant kultūrines vertybes, įtvirtinant lenkybę lietuviškos kultūros,ypač lietuvių kalbos sąskaita.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia