Kelionė po Sūduvos dvarus. Kidulių dvaras

0

Palikę Žemąją Panemunę, važiuojame Jurbarko link. Po maždaug valandos pasiekiame Kidulių miestelį, kuris įsikūręs priešais Jurbarką, vaizdingame kairiajame Nemuno krante.
Kiduliai yra seniūnijos centras, turi savo herbą ir vėliavą. Tai gan unikali gyvenvietė. Ją sudaro suaugę į vieną keturi kaimai.
Tarp Kidulių ir Šiaudinės kaimų stovi ilgi Kidulių dvaro pastatai, pietryčiuose – bažnyčia. Kiduliuose veikia pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas, biblioteka, 6 parduotuvės bei du bendruomenės centrai: „Jotija“ ir „Vinkšnupis“. Mus domina dvaras.

Kidulių dvaro rūmai

Dvaro rūmai šiek tiek nuvilia. Jie neišvaizdūs, neprabangūs, kuklių formų, stačiakampio plano, statyti neoklasicizmo stiliumi. Gal kiek didingumo jiems suteikia aukšti rūsių pamatai bei plytinių kolonų medinis priebutis. Dvaro rūmų būklė labai gera, nes jie restauruoti prieš septynerius metus. Dabar juose veikia biblioteka, įsikūrusi vietos bendruomenė. Norime įeiti į vidų, bet randame duris užrakintas, nors iki uždarymo dar 30 min.

Kidulių dvaro parkas

Einame pasivaikščioti po dvaro sodybą. Ji didelė, užima apie 25 ha plotą. Čia išsibarstę daugiau nei dvidešimt prastos būklės pastatų: račiaus namas, du kumetynai, administracinis pastatas, arklininko namas, daržininko namas, penki tvartai, rūsys, grūdų sandėlis, du ūkiniai pastatai, kluonas, karvidė, arklidė, kalvė, alaus ir sūrių darykla, vištidė, kiaulidės griuvėsiai ir kt. Mus sužavi vakarinėje sodybos dalyje ant kalvoto reljefo suformuotas šimtametis parkas, kuriame auga ąžuolai, klevai, kaštonai, mažalapės liepos.

Kidulių dvaro rūmų veranda


**
Rašytiniuose šaltiniuose Kidulių dvaras pirmą kartą paminėtas 1583 m. Lietuvos girių aprašyme. Jis ten vadinamas „jurbarkiniu karališkuoju kaimu Kiduliais“. Manoma, kad dvaro rūmai galėjo iškilti toje vietoje, kur kitados stovėjo lietuvių (o gal jotvingių) pilis.
1584 m. dvarą (iš Jono Lenartavičiaus) nupirko iš Prūsijos atsikėlęs miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Jo palikuonis Jonas Jeronimas Kiršenšteinas, tapęs žemaičių vyskupu, dažnai lankydavosi savo tėviškėje.

Kidulių dvaro svirnas

1708 m. dvaras atiteko Karpiams. Jie valdė jį šimtą metų. Garsiausias iš Karpių giminės buvo žemaičių vyskupas Juozapas Mikalojus Karpis, kuris čia praleido keletą metų ir buvo palaidotas. Kai dvarą valdė Tiškevičiai, jo rūmuose gyveno vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius.
Prūsmečiu Kidulių dvare viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, kuris tuomet ruošėsi pasirašyti Tilžės sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Frydrichas Vilhelmas III iki vidurnakčių sėdėdavo prie lango ir stebėdavo Jurbarko uoste stovinčius laivus. Pas jį, į Kidulių dvarą, prabangiu keltu atplaukdavo Rusijos caras Aleksandras I. Monarchai vaikštinėdavo dvaro parko alėjomis ir aptardavo sudėtingus šio pasaulio reikalus. 1812 m. birželį pro Kidulius pražygiavo dalis Napoleono kariuomenės karių, o kiek vėliau, bet priešinga kryptimi, caro armijos korpusas.

Po Napoleono karų Kidulių dvaras atiteko Rusijos caro generolui baronui Jonui von Ofenbergui. Jo valdymo metais dvaras išgyveno aukso dienas. Jo šeimininkas mėgo sodininkauti. Ofenbergas gražiai sutvarkė dvaro parką, pasodino egzotinių augalų ir medžių ir juos kruopščiai prižiūrėjo.
XIX a. pabaigoje dvaro sodyboje buvo 9 raudonų plytų statiniai, veikė alaus darykla, rūkykla ir kt. Žmonės pasakoja, kad statinių kompleksas tęsėsi per kilometrą.
XX a. pradžioje dvarą valdė baronas Fiodoras Ofenbergas. Jo ūkvedžiu buvo vokietis Ogilvis, kuris garsėjo neišpasakytu žiaurumu. Dvaro gyventojams ir kaimiečiams sugrįžo seniai užmiršti baudžiavos laikai. 1909 m. dvaro valdas perėmė Petras Ofenbergas. 1914 m., kai Kidulių dvare apsistojo Rusijos kariai, jų šeimininkas buvo suimtas iš išgabentas į Rusijos gilumą. Jį rusai kaltino, kad miškuose vokiečių karininkams jis organizavo medžiokles.
Vėliau Kidulių dvare rezidavo vokiečių kariai. Jie čia įrengė pašarų sandėlį ir iš kaimiečių atimdavo pašarus. Vokiečiai pasižymėjo ir tuo, kad Kiduliuose nutiesė telefono liniją, kuri tuomet buvo didžiulė naujovė. Pirmojo pasaulinio karo metais Kidulių dvaras beveik nenukentėjo.
1922 m. dvarui priklausė 27 pastatai ir 300 ha žemės. Tais metais išsikėlė jo paskutinis savininkas Otas Ofenbergas. Po žemės reformos dvarą administravo agronomas Petras Mulevičius. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmuose veikė kolchozo kontora, kino salė, ambulatorija ir biblioteka.
**
Kidulių dvaras šiandien yra gyvas. Jo rūmuose organizuojama daug įdomių renginių. Vyksta XIX a. dvaro šokių popietės, skaitomos paskaitos apie dvarų istoriją ir kultūrą, organizuojamos tautodailininkų parodos, koncertai, pasirodo teatro trupės. Didelio populiarumo sulaukė renginių ciklas „Sėkmės istorijos”.
Kidulių dvaro rūmuose rengiamos įvairios ekskursijos, Napoleono lobio paieškos, edukacinės dvaro šokių pamokos ir kt. Būtų smagu kada nors tuose renginiuose apsilankyti.


Sigitas Birgelis, punskas.pl

Autoriaus nuotraukos

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia