Kelionė po Sūduvos dvarus. Gelgaudiškio dvaras

0

Iš Kidulių vykstame į Gelgaudiškį. 23 kilometrus ratais įveikiame per 19 min. Gelgaudiškis – seniūnijos centras, nedidelis miestelis Sūduvoje, nusidriekęs kairiajame Nemuno krante, 15 km į šiaurę nuo Šakių. 2018 m. čia gyveno 1616 žmonių (truputį daugiau nei Punske). Į rytus nuo miesto, Gelgaudiškio miško parke, augo storiausia Lietuvoje eglė, kurios skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas bei paukščių regykla.

Pro plačiai atvertus vartus įvažiuojame į Gelgaudiškio dvaro kiemą. Automobilių stovėjimo aikštelėje sunku surasti laisvą vietą, autobusų taip pat nemažai, vadinasi objektas įdomus ir gausiai lankomas.

Gelgaudiškio dvaro rūmai

Gelgaudiškio dvaras yra vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro atnaujinti rūmai, dvaro virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir jau minėtas parkas. Akmenimis grįsta sidabrinių klevų alėja iš lėto žingsniuojame rūmų link. Kairėje mus pasitinka du stendai. Juose randame nemažai informacijos apie dvaro rūmus, parką bei pėsčiųjų takus. Skaitome, kad rūmus supa vienas didžiausių parkų Lietuvoje, kuris išsiskiria sudėtinga struktūra.

Gelgaudiškio dvaro rūmai. Vaizdas nuo ežero pusės

Ilgiau stovinėti nėra kada, nes iš ką tik atvykusio autobuso pasipila daugybė lankytojų. Jei uždelsime, reikės laukti bilietų, bus spūstis.

Dvaro rūmai ir ramybe dvelkianti aplinka užgniaužia kvapą. Rūmai – respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas. Pastatas vienaukštis, neoklasicistinio stiliaus. Rūmų fasadą puošia kolonos bei dailios baliustrados su gražiais metalo dirbiniais ir kitais puošybos elementais. Pastatas turi du kampinius rizalitus, o nuo miesto pusės, dorėninių kolonų portiką. 

Nusipirkę bilietus lankome jaukias, ypatingą aurą skleidžiančias menes, susipažįstame su turtinga šio objekto istorija.

Rūmų vidaus interjeras

Gelgaudiškio pavadinimas yra kildinamas iš Jurgio Gedgaudo pavardės, kuris, pasak padavimo, tuoj po Žalgirio mūšio kairiajame Nemuno krante pastatęs pilį. Gelgaudiškis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1517 m. dokumente, kuriame aprašomas Jono Sapiegos vaikų bylinėjimasis su pamote. 1579 m. Sapiegai dvarą užrašė sūnui Andriui, kuris šias valdas išnuomavo Telšių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Vėliau dvaro savininkai dažnai keitėsi.

Rūmų vidaus interjeras

Šiuolaikiniai dvaro rūmai statyti Prūsijos barono Gustavo Koidelio iniciatyva 1842–1846 metais. Dvaras turėjo vandentiekį, ledainę ir kitus pastatus. Pirmajame rūmų aukšte buvo biblioteka, darbo kabinetas, valgomasis, bajoraitės ir dvarininkės kambariai, vonia, šeimos koplyčia ir kt. Rūmuose buvo įrengta ir apžvalgos aukštelė, į kurią buvo galima pakilti liftu. Kiekviename kambaryje stovėjo dekoruotos krosnys. Kambariuose ir fojė buvo daug veidrodžių. Dauguma vidaus durų buvo dvivėrės. Po pastatu buvo gilus rūsys, kuriame gyveno tarnai.

Dvaro arklidės

Dvaro ansamblį sudarė keliolika ūkinių pastatų: arklidės, maniežas, sūrių gamykla ir kt. Visi pastatai buvo išdėstyti simetriškai. Sūriai buvo gaminami iš vietinio pieno pagal šveicarišką technologiją. Jie buvo vežami ir pardavinėjami Varšuvoje. Eiklūs dvaro žirgai laimėdavo ne vienas rungtynes.

Dvaro šeimininkas Antanas Gelgaudas dalyvavo 1831 m. sukilime. O štai 1863 metų sukilėliai padarė dvarui nemažai žalos – įsibrovę į rūmus jie pasisavino visą iždą.

100-metis sidabrinis klevas

1892 m. dvarą nupirko bendrovė, kurios savininkai buvo bankininkas J. Montvila, gydytojas J. Svida, A. Baltušis ir Žemosios Panemunės dvarininkas Abdonas Zanas. Tuo metu dvarui priklausė 25 palivarkai. Po kelerių metų iš bendrovės valdas nupirko Ona Konča-Komarienė. Po jos mirties dvarą paveldėjo sūnus Medardas Vladislovas Komaras. Jis buvo paskutinis dvaro valdytojas.

1922 m. Lietuvos valdžia dvaro rūmus atidavė Amerikos lietuvėms vienuolėms – šaritėms. Jos dvarą padovanojo Kauno kurijai, kuri čia įsteigė našlaičių prieglaudą. Ji veikė iki 1941 m.

Antrojo pasaulinio karo metu rūmuose buvo įkurtas vokiečių karinis štabas, o vėliau karo ligoninė. Sovietmečiu, iki 1961 m., čia veikė vaikų namai, o vėliau mokykla. (Šiandien dvaro teritorijoje įsikūrusi Gelgaudiškio specialioji mokykla.) 1979 m. pastatas labai nukentėjo nuo gaisro. 2000 m. rūmų būklė buvo apgailėtina, kolonos pradėjo griūti.

Parko alėja

Gelgaudiškių pastangomis rūmai buvo išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. Juos 2010 metais perėmė Šakių rajono savivaldybė. Jai pavyko gauti Europos Sąjungos lėšų dvaro renovacijai. 2012 m. buvo atidarytas dvaro flygelis, o vėliau restauruotas kumetynas bei oranžerija. Dvaro parke buvo atkurtas 2,5 kilometro ilgio pažintinis takas. Šiuo metu parke yra per 400 didelių ąžuolų, kai kurie – 26 metrų aukščio ir 1,5 metro skersmens.

Šiandieninę dvaro istoriją tęsia Gelgaudiškio kultūros centras ir bendruomenė. Čia veikia Amatų centras, nuolat vyksta įvairūs renginiai.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia