Aplankyti Kalvariją ir pagerbti jos apylinkių partizanus susiruošėme prieš Vėlines. Kaip ir visos išvykos Lietuvos laisvės kovotojų takais, taip ir ši prasidėjo nuo bažnyčios aplankymo. Klasicistinio stiliaus Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčia buvo pastatyta 1705 m. Triobiuose (taip tada vadinosi Kalvarija). 1708 m. miestelyje skirti 4 sklypai: mokytojui, mokyklai, prieglaudai ir vargonininkui. Vėliau klebonijai išlaikyti paskirti 3 valakai žemės. Bėgant laikui bažnyčia buvo ne kartą restauruojama, gražinama. Nuo 1906 m. kas antrą sekmadienį čia pradėta giedoti lietuviškai.
1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1907 m. įkurta biblioteka-skaitykla. 1908 m. pradžioje įsteigta lietuviška „Žiburio“ pradžios mokykla. Žiburiečiai Kalvarijoje rengdavo viešus lietuviškus vakarus su vaidinimais. 1935–1942 m. čia klebonavęs dekanas Mykolas Krupavičius (1885–1970; visuomenės veikėjas, Lietuvos žemės ūkio ministras) atnaujino bažnyčią, pastatė mūrinę prieglaudą. Nacių valdžia M. Krupavičių už mėginimą užtarti Lietuvos piliečius žydus 1942 m. įkalino Tilžėje, vėliau perkėlė toliau į Vakarus. 1945–1955 metais M. Krupavičius buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. Su juo būdamas Vakaruose bendradarbiavo ir Lietuvos partizanų pasiuntinys Juozas Lukša-Daumantas. Pokario metais prie Kalvarijos bažnyčios tvoros, kaip ir daugelyje miestų, miestelių, bažnytkaimių, buvo niekinami nužudyti Lietuvos laisvės gynėjai, kuriems atminti dabar pastatyta kukli koplytėlė. Joje rymantis Dievas rugiagėlių mėlynumo akimis žvelgia į kiekvieną, čia stabtelėjusį.
Netoli bažnyčios ir tiltas per Šešupę, o dar kiek paėjėjus – miesto kapinės, kuriose pastatytas memorialas Kalvarijos apylinkių partizanams pagerbti. Paminklas iškilo Broniaus Jungaičio, Antano Kružiko ir kitų šio krašto partizanų, jų giminių bei rėmėjų dėka. Čia, pašventintoje žemėje, perlaidoti 45 laisvės kovotojų palaikai, surasti Kalvarijos apylinkėse. Paminkle iškaltos 124 partizanų pavardės.
Namie paanalizavus nuotraukas su laisvės kovotojų pavardėmis, atsivėrė daug įdomios informacijos. Visų pirma labai pradžiugino tai, kad paminkle tarp kitų Kalvarijos krašto partizanų įamžintas ir 1949 m. žuvusių Šlynakiemyje (netoli Punsko) Jurgio Krikščiūno-Rimvydo bei Vytauto Prabulio-Žaibo atminimas. Ten įrašyta ir Tauro apygardos Vytauto Gavėno-Vampyro vadovaujamos Vytauto rinktinės 4-osios kuopos nario Antano Sniževičiaus-Erelio pavardė. Šis partizanas 1946 m. vadovybės buvo pasiųstas į Lenkiją organizuoti ryšio tarp Lietuvos ir Vakarų. Deja, jis tais pačiais metais Lenkijoje buvo suimtas, deportuotas į Lietuvą ir nuteistas (iš Sibiro negrįžo). Apie jo suėmimą Lenkijoje plačiau rašo Teklė Pauliukonytė-Kalvinskienė knygoje „Buvau partizanų ryšininkė“.
Žinoma, čia įamžinti ir sumanieji Vytauto rinktinės nariai, 1947 m. pavasarį lydėjusieji Lietuvos laisvės kovotojų pasiuntinius Juozą Lukšą-Daumantą bei Jurgį Krikščiūną-Rimvydą į Vakarus ir padėjusieji jiems sėkmingai grįžti atgalios. Be vietinių partizanų ir palankiai abiejose sienos pusėse nusiteikusių gyventojų pagalbos žygis būtų buvęs neįmanomas. Štai pavardės tų drąsiųjų Kalvarijos apylinkių partizanų, kurie tiesiogiai dalyvavo kertant SSRS-Lenkijos sieną: Aleksas Keleris-Tigras, Bonifacas Rutkauskas-Apuokas, Stasys Gurevičius-Nykštukas, Antanas Marcinonis-Balandis, Antanas Sliaužys-Dagilis, Antanas Kvedaravičius-Šeškas. Didžiulė ir Račių šeimos auka Tėvynei – kovodami už Lietuvos laisvę žuvo 5 broliai: Alfonsas, Jonas, Jurgis, Petras, Vytautas. Paminkle taip pat užfiksuota Tauro apygardos vado pavaduotojo, Perkūno rinktinės vado Vaclovo Navicko-Perkūno, Auksučio pavardė. Nuo pat rinktinės susikūrimo 1945 m. iki savo žūties 1946 m. jis vadovavo šiai rinktinei, kurios veikimo teritorija buvo Lietuvos-Lenkijos pasienyje, palaikė ryšius su Lenkijos partizanais, WIN organizacijos nariais. Vėliau jo vadovauta rinktinė buvo išskaidyta ir prijungta prie Vytauto ir Šarūno rinktinių, tačiau bendradarbiavimas su Lenkijos laisvės kovotojais buvo tęsiamas. Ir kaipgi nebus bendraujama, jeigu pasienyje esanti Sangrūdos parapija įsikūrė tik 1924 m., po to, kai, pažymėjus valstybinę Lietuvos ir Lenkijos sieną, Punsko valsčiaus ir parapijos teritorija buvo pasidalinta dviejų šalių. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos laisvės kovotojams pastatytame memoriale Kalvarijoje įrašyta daugybė pavardžių, kurios yra populiarios tiek vienoje, tiek kitoje valstybinės sienos pusėje. Pavyzdžiui, Julius Agurkis-Bijūnas, Kostas Balkus-Stipruolis, Sergijus Bendaravičius-Špokas, Vitalius Bielys-Algirdas, Vincas Derenčius, Bronius Jakimavičius-Jakelis, Vitas Kalesinskas, Nikodemas Liškevičius-Vyturys, Juozas Lukoševičius-Naras, Julius Mielkus-Lubinas, Julius Nevulis-Ožys, Antanas Pečiulis-Baritonas, Bonifacas Rutkauskas-Apuokas, Vincas Senda-Liepa, Petras Skirkevičius-Lazdynas, Vitas Staskevičius, Vitas Vasiliauskas-Jazminas, Jonas Zimnickas.
Neseniai įsikūrusiame Kalvarijos krašto muziejuje informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasiūlė įsigyti knygą „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ir koplytėlės“, kurioje patalpintos ir nuotraukos kryžių, pastatytų laisvės kovotojų žūties vietose. Šioje knygoje ypač sudomino fotografija, kurioje yra užfiksuotas Sangrūdoje pastatytas paminklas, skirtas nepriklausomos Lietuvos valstybės 100-mečiui atminti. Jį kartu statė Sangrūdos ir Punsko krašto žmonės. Jame iškaltos nepriklausomybės kovų Vyčio Kryžiaus kavalierių pavardės. Tai žmonės, kilę iš Sangrūdos ir Punsko apylinkių, senųjų Jotvos žemių. 1918 metų savanorių pavyzdys, be abejo, įkvėpė ir po Antrojo pasaulinio karo kovojusius laisvės gynėjus.
Šis pasakojimas buvo daugiausia skirtas Kalvarijos krašte pokario metais kovojusiems Lietuvos partizanams, tačiau norėtųsi aplankyti ir plačiau papasakoti apie Punsko valsčiuje esančias vietas, menančias laisvės kovų įvykius.
Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl
Šaltiniai
Asta Jankeliūnienė ,,Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai ir koplytėlės“. Marijampolė, 2018.
Kalvarijos parapija http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/marijampoles-dekanatas/kalvarijos-svc-m-marijos-vardo-parapija/.
Kalvarijos savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyriaus darbuotojos Sigitos Palionienės suteikta informacija.
Sangrūdos parapija http://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/marijampoles-dekanatas/sangrudos-sv-kudikelio-jezaus-tereses-parapija/.
Aldona Vilutienė „Trečioji vėliavos spalva“. Vilnius, 1996.
