Jie meldėsi, kad galėtų melstis (2 dalis)

1

Tęsiame pasakojimą apie Seinų lietuvių kovą dėl lietuviškų pamaldų.

Lūžis įvyko tuomet, kai šv. Petro įpėdiniu tapo Jonas Paulius II. Jis buvo labai palankus lietuviams. 1982 m. Lomžos vyskupu buvo paskirtas Juliušas Paetzas (Juliusz Paetz). Jis, popiežiaus nurodymu, ėmėsi spręsti Seinų lietuvių problemą. 1983 m. spalio 4 d. Lomžos vyskupų konferencija nusprendė į Seinų baziliką sugrąžinti lietuviškas pamaldas.

1983 m. spalio 9 d. ganytojiškame žodyje Seinų parapijiečiams vyskupas Juliušas Paetzas rašė:

„Kiekviena tauta, ir kiekviena tautos dalis – net ir mažiausia, gyvenanti tarp kitos tautos narių ir kartu su jais, turi pilną teisę reikšti savo tikėjimą, garbinti ir gerbti Dievą savo gimtąja kalba – savo tėvų ir protėvių kalba. Tą teisę turi ir tuomet, kai puikiai išmano tos tautos, su kuria bendrai gyvena, dalijasi visomis gyvenimo linksmybėmis, rūpesčiais ir viltimis, kalbą.

Dabar galvoju apie Jus, mano mieli vyskupijos nariai, Seinų parapijiečiai. Seinų kraštas ir Seinų miestas yra lenkų ir lietuvių bendruomenių žemė ir miestas.

Atsižvelgiant į šias tiesas, argumentus ir motyvus, noriu Jums šiandien pranešti, kad nuo spalio 16 dienos, kiekvieną sekmadienį ir šventadienį, 14 val. šioje garsioje Seinų bazilikoje bus atnašaujamos šv. Mišios taip pat lietuvių kalba.”

Pirmos šv. Mišios Seinų bazilikoje po 37 metų pertraukos (su tam tikromis išimtimis) vyko 1983 m. spalio 16 d., švenčiat 5-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metines. Jas atnašavo tuometis Smalėnų klebonas kun. kan. J. J. Macekas.

Seinų lietuvių kova ir pastangos nenuėjo veltui – pamaldos lietuvių kalba šioje šventovėje yra atnašaujamos ir dabar.

Seinų parapijos lietuviai už pamaldos dėkojo Dievui ir popiežiui. Šventojo Petro įpėdiniui jie rašė:

„Popiežiui

Jonui Pauliui II

Vatikanas

Jūsų Šventenybe!

Mes, Seinų parapijos lietuviai, skubame pasidalinti su Jūsų Šventenybe džiaugsminga naujiena. Š. m. spalio 16-ąją šventėme dvigubą šventę – Jūsų Šventenybės pontifikato 5-ąsias metines bei šv. Mišių lietuvių kalba nuolatinį įvedimą į Seinų baziliką. Mums, lietuviams, tai Dievo malonės apraiška. Norime taip pat padėkoti Jums, Šventasis Tėve, už tokio vyskupo ordinaro, sąžiningo ir tauraus žmogaus, koks yra Dievo tarnas Jo Ekscelencija kun. dr. Juliusz Paetz, paskyrimą. Jo širdis kupina evangeliškos meilės visiems Dievo vaikams, nepaisant jų tautybės ir vartojamos kalbos. Melsimės stebuklingajai Seinų Dievo Motinai už Jus, Šventasis Tėve, ir už mūsų Vyskupą Ordinarą.

                      Garbė Jėzui Kristui!

Seinai, 1983 m. spalio 20 d.                        

                                                   Seinų parapijos lietuviai“

Šv. Mišios lietuvių kalba buvo atnašaujamos kas savaitę, bet Krikštas, Santuokos ir Sutvirtinimo sakramentai, Pirmoji Komunija, laidotuvės vyko lenkiškai. Kun. S. Rogovskis buvo nesukalbamas. Vargonininkas, klebono sprendimu, lietuviams patarnaudavo tik kas antrą sekmadienį. Siekta, kad į Seinus būtų skirtas lietuvis vikaras, kad lietuviškos pamaldos vyktų ryte, o ne 14 val., nes dauguma parapijiečių yra ūkininkai. Pamaldų laiko pakeisti nepavyko.

1986 m., kai iš Seinų buvo atšauktas kun. J. J. Macekas, lietuviams patarnavo kun. Z. Parakevičius. Jo vietą užėmė mūsų kraštietis kun. Romas Zdanys. Jam išvykus, seiniškiams patarnauja kunigai iš Lietuvos.

Negalima užmiršti tų, kurie taip atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje.

Šių žmonių pavardes vardija Julija Račiuvienė[1]:

„Tai Vincas Žukauskas, Jonas Puniškis ir Kastulė Žukauskienė iš Burbiškių, Albinas Šimčikas iš Skarkiškių, Ignas Buračiauskas, Petras Janušonis, Genius Latvys, Vincas Misiukonis ir Česlovas Zdanavičius iš Klevų, Jonas Gausa ir Petras Jankauskas iš Sankūrų, Juozas Masionis iš Juodeliškės, Vincas Maksimavičius iš Rakelijos, Antanas Leončikas, Algirdas Mačionis iš Seinų, Elena Jakubauskienė ir Jurgis Skripka iš Dusnyčios, ir dar daug kitų. Seinų parapijiečiams padėdavo ir patardavo Vlada ir Jonas Pajaujai, Juozas Maksimavičius, Rimas Vaina, Jonas Stoskeliūnas, Bronius Makauskas.“

(Pabaiga)

Sigitas Birgelis, punskas.pl


[1] Račiuvienė J. Kovų dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje klausimu. Terra Jatwezenorum, 2011, t. 3, p. 384.

1 KOMENTARAS

  1. Geras , prasmingas ir istorinius teisingai atspindintis praeities įvykius straipsnis. Verta panagrinėti ir tuometinės Lenkijos aukščiausios katalikų Bažnyčios hierarchijos bei Lomžos Vyskupijos ,,indėlį“ nesuteikiant lietuviškų pamaldų ir kitų religinių patarnavimų lietuvių lkalba Seinų Bazilikoje. Be to kas nutiko ,kad aršiūs lietuvių katalikų ,,priešai“ Seinų parapijos buvęs klebonas Rogovskis /Rogowski/ ir vyskupas Jalbžikovskis / Jałbrzykowski/ yra iškiliai pagerbti pakabinant jiems skirtas bažnyčios sienoje atminimo lentas- pirmąjam Seinų Bazilikoje,antrąjam Balstogės Faros Bazilikoje.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia