Jaudulys dėl tos Lietuvos (6). Lietuvos pripažinimo klausimu

0

(Tęsinys)

Po Sausio 13-osios įvykių Lietuva sulaukė užsienio valstybių užtarimo ir paramos. Po Sausio 13 d. Taline Borisas Jelcinas su Baltijos šalimis pasirašė pareiškimą, kuriuo šalys pripažino viena kitos suverenitetą bei pasmerkė ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Baltijos valstybėse.

Lenkijos lietuviai kaip galėdami stengėsi paveikti Lenkijos vyriausybę, kad ta pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Šiuo klausimu kalbėta beveik visų lietuvių organizuojamų mitingų metu.

Sausio 14 d. LVKD valdyba savo pareiškime pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus Lietuvoje, prašė Lenkijos vyriausybės pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Sausio 15 d., po mitingų prie JAV ir SSRS ambasadų, spaudos konferencijoje, kuri vyko LVKD Varšuvos skyriaus būstinėje, B. Makauskas įtikinėjo lenkų žurnalistus, kad visa lietuvių tauta iš Lenkijos laukia Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.

Sausio 15 d. Seinų bazilikoje šv. Mišių už Lietuvą metu lietuviai kreipėsi į Lenkijos prezidentą L. Wałęsą, prašydami jo pripažinti Lietuvos Respublikos vyriausybę.

Vasario 5–9 d., LVKD valdybos iniciatyva, buvo suorganizuota apklausa, kurioje 3 024 asmenys pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę. Žmonių parašai buvo nuvežti į Vilnių ir perduoti rinkimų komisijai.

1990 m. kovo 26 d. LVKD pirmininkas Juozas Sigitas Paransevičius raštu kreipėsi į Lenkijos vyriausybės ministrą pirmininką Tadeuszą Mazowieckį. Kreipimesi rašoma: „Mes, lietuviai, Lenkijos Žečpospolitos piliečiai, šioje sunkioje padėtyje kreipiamės į Jus, Gerbiamasis Pone, tarptautinio autoriteto vyriausybės Ministre Pirmininke, ir prašome pripažinti naujai atkurtą Lietuvos Respubliką ir jos vyriausybę.“[1]

1990 m. kovo 26 d. Punsko valsčiaus sekretorius Jonas Vaičiulis ir Draugijos pirmininkas J. S. Paransevičius kreipėsi ir į TSRS ambasadorių Varšuvoje Vladimirą Brovikovą. Laiške rašoma: „Nedelsiant nutraukti grasinimus ir pradėti derybas su Lietuvos Respublikos vyriausybe dėl ateities abipusiai naudingų santykių nustatymo.“[2]

Balandžio 7 dieną lietuviai Punske surengė mitingą, skirtą Lietuvos nepriklausomybei paremti. Mitinge buvo perskaityti du laiškai: Sovietų Sąjungos prezidentui M. Gorbačiovui ir Lenkijos vyriausybės ministrui pirmininkui T. Mazowieckiui. Laiške M. Gorbačiovui lietuviai išsakė pasipiktinimą dėl sovietų veiksmų Lietuvoje. Laišką T. Mazowieckiui pasirašė 1 100 žmonių. Jame rašoma: „Šiandien kaip niekad Lietuvai reikia pasaulio šalių paramos. Tikime, kad Lenkijos Respublika viena iš pirmų tars lemiamą žodį ir pripažins nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir jos vyriausybę.“[3]

1991 m. balandžio 28 d. Punske buvo suorganizuotas pakartotinas mitingas Lietuvos nepriklausomybei paremti.

Ne tik Lenkija, bet ir kitos šalys pripažinti Lietuvos nepriklausomybės neskubėjo. Pirmoji tai padarė 1991 m. vasario 11 d. Islandija.

Lūžis įvyko po nepasisekusio pučo Maskvoje rugpjūčio 19–21 d. SSRS valdžia perėjo į B. Jelcino rankas. Lietuva pradėjo likviduoti savo teritorijoje esančias sovietų įstaigas ir institucijas, 16 tūkst. lietuvių jaunuolių sugrįžo iš sovietinės kariuomenės.

Iki pučo Maskvoje Lietuvą buvo pripažinusios tik keturios valstybės: Islandija (1991 vasario 11), Moldova (1991 gegužės 31), Rusijos Federacija (1991 liepos 29), Kroatija (1991 rugpjūčio 3). Žlugus pučui Lietuvą pripažino 85 šalys. Lenkija tai padarė 1991 m. rugpjūčio 26 d.

1991 m. vasarą Punske viešėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila. 1991 m. rugsėjo 20 d. rašte jis dėkojo Lenkijos lietuviams: „Esame dėkingi Jums už paramą ir rūpestį sunkiomis Lietuvai dienomis. Todėl dalinamės su Jumis ir džiaugsmu sulaukus tos valandos, kai Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pripažino pasaulio tautos ir valstybės.[4]

(Pabaiga)

Sigitas Birgelis


[1]  1990 03 26 LVKD kreipimasis į Lenkijos vyriausybės Ministrą Pirmininką Tadeušą Mazoveckį, kad pripažintų Lietuvos Respubliką ir jos vyriausybę. Asmeninis Juozo Sigito Paransevičiaus archyvas.

[2]  1990 03 26 LVKD laiškas TSRS ambasadoriui Lenkijoje Vladimirui Brovikovui, kad TSRS nutrauktų grasinimus Lietuvai. Asmeninis Juozo Sigito Paransevičiaus archyvas.

[3]  Lenkijos lietuvių 1990 04 07 laiškas Lenkijos Ministrui Pirmininkui, raginantis pripažinti Lietuvos nepriklausomybę,„Aušra“, 1990, nr. 4, p. 9.

[4] Mieli broliai ir sesės lietuviai, „Aušra“, 1991, nr. 10, p. 6.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia