Jaudulys dėl tos Lietuvos (4). Seinų valdžia buvo prieš

0

(Tęsinys)

Tomis dienomis Lenkijos visuomenė gedėjo kartu su Lietuva, užjautė žuvusių artimuosius, organizavo pagalbą. Kitaip buvo Seinuose. Sausio 13-ąją prie LVKD būstinės buvo iškelta Lietuvos vėliava, perrišta juodu kaspinu. Po dienos ji buvo nuplėšta. Suplėšytą ir apdegintą vėliavą žmonės aptiko užkartą ant elektros stulpo Seinų turgavietėje. Buvo pranešta policijai, bet ji kaltininkų nerado.

LVKD ir Šv. Kazimiero draugijos atstovai kreipėsi į Seinų valdžią, kad ir ji pasisakytų dėl smurto įvykių Lietuvoje, kad ir čia būtų pradėta rinkliava. Sausio 18 d. Seinų burmistras, rajono vedėjas ir savivaldybės pirmininkas susitiko su lietuviškų organizacijų atstovais. Nutarta kreiptis į miesto darbovietes, kaimus ir visus gyventojus, prašant moraliai ir finansiškai paremti Lietuvą. Kitądien miesto valdžia šį reikalą pristatė Seinų miesto ir valsčiaus tarybai. Tarėjai griežtai pasisakė prieš bet kokią pagalbos akciją Lietuvai. Tai buvo lietuviams dar vienas akibrokštas. Seinų krašto lietuviai, nepaisant nepalankių aplinkybių, surinko Lietuvai per 2 milijonus zlotų.

Sausio 15 dieną Seinų bazilikoje vyko iškilmingos šv. Mišios už žuvusius prie televizijos bokšto. Lietuviai į jas iškilmingai atėjo iš Draugijos su tautine vėliava. Gražų pamokslą pasakė kun. Zenonas Parakevičius. Mišių metu Seinų parapijiečiai perskaitė laišką Lenkijos prezidentui L. Wałęsai, prašydami, kad Lenkijos valdžia pripažintų Nepriklausomą Lietuvos Respubliką.

Tomis dienomis daug šio krašto žmonių dalyvavo Lietuvos didvyrių laidotuvėse. Laidotuvių dieną šešios lengvosios mašinos pasuko link sienos. Burbiškių, Klevų, Seinų, Šlynakiemio ir Punsko gyventojai su trispalve nuvyko į Kauną ir Marijampolę palydėti žuvusiųjų į paskutinę kelionę. Nusivežė Seinų krašto iš eglišakių nupintą vainiką. Laidotuvių dieną graudulingai gaudė Punsko bažnyčios varpai.

Iškilminga akimirka Seinuose

Sausio 20 dieną, sekmadienį, Seinų bazilikoje vyko gražios iškilmės, skirtos kenčiančiai Lietuvai. Mišias atnašavo Jo Ekscelencija Lomžos vyskupas Juliusz Paetz. Su vyskupu atvyko du pilni autobusai Lomžos seminarijos klierikų. Pamaldose dalyvavo  Suvalkų vaivada Franciszek Wasik bei Lenkijos Seimo vicepirmininkas Andrzej Wielowieyski.

Lomžos vyskupas Juliusz Paetz bučiuoja gedinčią Lietuvos vėliavą

Apie šias pamaldas Alicija Sitarskienė „Aušroje“ rašė: „Neįmanoma žodžiais atkartoti nuostabaus klierikų giedojimo, gražiai lietuvių ir lenkų kalbomis derinamų maldų ir giesmių, iškilmingos atmosferos, visus vienijančios meilės ir broliškumo jausmo.

Noriu tik dar kartą pabrėžti kai kuriuos faktus ir jų svarbą mums: tai mūsų (…) vyskupas (o ne Seinų klebonas Rogowski, kaip kad kam galėjo atrodyti!) matė reikalo čia, Lietuvos pasieny – Seinų, o ne Punsko bažnyčioje surengti mišias-misteriją – didingą auką Lietuvai. Tai Jo Ekscelencija vežėsi su savimi daugiau nei šimtą jaunų savo auklėtinių, kurie anksčiau, kaip ir daugelis Lenkijos piliečių, nekiek nusimanė apie lietuvius ir kurie po šio sekmadienio, tikėkime, nebus abejingi žodžiui „Lietuva“. Pats vyskupas, labai atidžiai sekdamas mišių eigą, ieškojo vietos ir sklandžiai įpindavo lietuviškas maldas bei giesmes. Labai ir labai stengėsi, kad abi tautos gyvai dalyvautų liturgijoje. Neišdildomą įspūdį paliko vyskupo keliskart pakartoti nuoširdūs šūksniai: „Lietuva – aš su Tavimi, lietuviai – esame su Jumis!“ Ir tas begalinis Jo troškimas, kad šis šauksmas pasiektų Lietuvą, juk todėl Jis ir atkako į šią etniškai lietuvišką žemę, tikėdamas, kad jinai stiprins ir suteiks Jo siunčiamam žodžiui ypatingos galios ir ekspresijos. Pagaliau į mišių pabaigą po palaiminimo Jo Ekscelencija iškilmingai prisiartino prie Trispalvės ir žemai pasilenkęs ją pabučiavo – gedinčią Lietuvos vėliavą. Tą, kuri vos prieš kelias dienas čia, tame pačiame miestely, buvo taip skaudžiai išniekinta… Atsisveikindamas su žmonėmis, vyskupas laimino prasiskyrusią minią ir… dėkojo. Dėkojo lietuviškai: „Ačiū, ačiū“…“[1]

 (Bus daugiau)

Sigitas Birgelis


[1] Sitarskienė A. Sūneli, Tėvynė tave šaukia, „Aušra“, 1991, 2 nr.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia