Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadai. A. Ramanauskas-Vanagas

0

Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-03-06 – 1957-11-29)

„Viešpatie, ateik pats pas mus ir sustabdyk šį baisumą;
nesiųsk savo Sūnaus, nes vaikui čia ne vieta…“
(Raštelis, kuris buvo surastas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusio JAV kariškio drabužiuose)

Knyga „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“, išleista 2019 m. Sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

Biografijos faktai

1918 m. kovo 6 d. – gimė JAV, New Britain mieste (netoli Čikagos) lietuvių išeivių Liudviko Ramanausko ir Elenos Jovaišytės-Ramanauskienės šeimoje.

Adolfas Ramanauskas. JAV, 1920 m.

1921 m. – Šeima sugrįžo į Lietuvą, Seinų apskritį, Lazdijų valsčių, Bielėnų kaimą.

1937 m. – Baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją.
1937–1939 m. – Mokėsi Pedagoginiame institute Klaipėdoje ir Panevėžyje.

1939–1940 m. – Mokėsi Antano Smetonos Kauno karo mokykloje (XV aspirantų laida).

1940–1942 m. – Dirbo mokytoju Lazdijų valsčiaus Guronių ir Aukštakalnio mokyklose.

1941 m. – Dalyvavo Birželio sukilime.

1942–1945 m. – Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojas.

1945 m. – Merkio rinktinės vadas.

1946 m. – Dainavos apygardos vado pavaduotojas.

1947 m. – Dainavos apygardos vadas.

 LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

1948 m. – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas.

1949 m. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pirmasis pavaduotojas.

1950 m. – LLKS gynybos pajėgų vadas.

1945–1952 m. – Laikraščių „Trečias skambutis“, „Mylėk Tėvynę“, „Laisvės varpas“, „Svobodnoje slovo“ (rusų kalba), „Partizanas“, „Miško brolis“ redaktorius ir apžvalgininkas.

Nuo 1953 m. – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos aukščiausias pareigūnas. Rašė laisvės kovų prisiminimus, kurie buvo paslėpti, išsaugoti ir išleisti, Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

1956-10-12 – Suimtas drauge su žmona Birute Mažeikaite-Ramanauskiene, slapyvardžiu Vanda. Žiauriai kankintas Vilniaus Lukiškių kalėjime.

1957-11-29  – Sušaudytas ir užkastas Našlaičių kapinėse, nepažymėtoje vietoje.

1998 m. – Jam suteiktas brigados generolo laipsnis.

1999 m. – Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

2018 m. – Iškilmingai palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Paminklas Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės Ramanauskienės-Vandos suėmimo vietoje Kaune. 63-iųjų mirtiems metinių paminėjimas. 2020-11-29

Parengė Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl

Šaltiniai

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“, Kaunas,  2019
Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas Tautos ir Valstybės atmintyje“, Kaunas, 2007
Rūta Trimonienė „Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957)“

Ankstesnis straipsnisKetvirtoji advento savaitė. Antradienis
Kitas straipsnis„Eglės“ leidyklos sveikinimas

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia