Antanas negali būti ore

0

 1940 m. birželio 15 d., rusams okupavus Lietuvą, prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Sovietai, tyčiodamiesi iš Lietuvos, karo aviacijos likvidacinės komisijos pirmininku paskyrė Lietuvos aviacijos įkūrėją generolą Antaną Gustaitį. Tų metų gruodžio 31 d. likvidacinė komisija pasirašė Lietuvos karo aviacijos likvidavimo aktą ir nutraukė savo veiklą. Gustaičio pasididžiavimas – „ANBO-VIII“ iš aviacijos dirbtuvių buvo išmestas į kiemą. Ten jis ilgokai stovėjo, kol buvo išmontuotas, pakrautas ant geležinkelio platformos ir išgabentas nežinoma kryptimi. Liko tik prisiminimai.

ambo8

„ANBO-VIII“

Sovietų komisarai bandė „prijaukinti“ Antaną Gustaitį, kalbino jį važiuoti į Rusiją konstruoti lėktuvų. Kai Antanas atsisakė, komisarai tik šyptelėjo su atvira ironija. Nuo tol buvo sekamas kiekvienas jo žingsnis.

1941 m. sausio 1 d. Antanas Gustaitis dėl „etatų mažinimo“ buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės. Jis įsidarbino VDU Statybos fakulteto dėstytoju, docentu. Prasidėjus masiniams trėmimams, nusprendė trauktis iš Lietuvos. 1941 m. pradžioje sutvarkė savo žmonai ir duk­roms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus. Pats leidimo išvykti negavo. Stengėsi JAV vizos, bet veltui. Tuomet Lietuvos aviacijos generolas nusprendė iš Lietuvos pasitraukti nelegaliai.

Antanas_GustaitisJam padėti pažadėjo vokiečių organizacijos Lietuvoje „Kulturverband“ vadovas ir žvalgybos rezidentas Richardas Kosmanas (vokiečių okupacijos metais jis buvo Kauno SS oberšturmfiureris). Per sieną Gustaitį turėjo pervesti trys Mockavos ir Mockų kaimo gyventojai: Jonas ir Vytautas Prabuliai bei Vincas Anza.

Viskas vyko taip. 1941 m. kovo 4 d. aviacijos generolas, Jono Prabulio lydimas, traukiniu išvyksta iš Kauno į Alytų. Šeštokuose Gustaičio laukia rogėmis atvykęs V. Prabulis ir V. Anza. Pusė kilometro už Šeštokų geležinkelio stoties roges sustabdo sovietų pasieniečiai. Gustaitis pasileidžia bėgti. Pasigirsta šūviai. Gustaitis pasiduoda. Tą pačią dieną jis su sulaikytais broliais Prabuliais ir Anza nugabenamas į Kauno kalėjimą. Po kelių dienų, kovo 7-ąją, NKGB komisaro V. Merkulovo įsakymu su specialia palyda Antanas Gustaitis išvežamas tardyti į Maskvą. Čia jis uždaromas į Butyrkų kalėjimą. Prasideda tardymai, kurie trukdavo po 8–10 valandų be pertraukos.

1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai užpuola Sovietų Sąjungą. Prieš SSRS sutelkia 170 divizijų ir dvi brigadas, kuriose buvo 2,680 mln. karių, 37 500 pabūklų ir minosvaidžių, 1475 naujus tankus KB ir T-34, 1540 karinių lėktuvų. Vokietijos puolimas Raudonajai armijai yra netikėtas. Beveik visi jos lėktuvai, dislokuoti artimiausiuose aerodromuose, subombarduoti net nepakilę.

Birželio 27 d. Antanui Gustaičiui pateikiamas kaltinimas šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai. Jis kaltinamas aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą „Lietuvos Laisvės Komitetas“. Žiaurių tardymų palaužtas, teisme Gustaitis atsisako tarti paskutinį žodį. 1941 m. liepos 7 d. sovietų Aukščiausiojo Teismo karinės kolegijos uždarajame posėdyje jis nuteisiamas mirties bausme. 1941 m. spalio 16 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime.

 Antano Gustaičio atminimo išsaugojimas

 Lietuvos karo aviacijos viršininkas generolas Antanas Gustaitis ilgam laikui buvo užmirštas. Apie jo likimą nežinojo net tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusios jo žmona bei dukros. 1968 m. dukra Rasa gavo žinią iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus, kad jos tėvelis 1941 m. spalio 16 d. mirė.

1988 m. LSSR Aviacijos sporto federacija prašė SSRS generalinio prokuroro patikrinti, ar 1941 metais Gustaitis buvo nuteistas teisėtai.
1990 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas Antaną Gustaitį reabilitavo.

Aviacijos generolas nepriklausomoje Lietuvoje neliko užmirštas. 1998 m. Lietuvos paštas į apyvartą išleido du jam skirtus pašto ženklus (dail. Gediminas Pempė) ir voką (dail. Antanas R. Šakalys), kurie Kauno centriniame pašte buvo žymimi specialiu pirmosios dienos antspaudu. Algirdas Gamziukas parašė knygą „Antanas Norėjo Būti Ore“ (Vilnius, 1997). Jo gimimo 100-mečiui Lietuvos televizija sukūrė dokumentinį filmą „ANBO“. Rež. Bronius Talačka. Jo tėviškėje tais pačiais metais buvo pastatytas simbolinis paminklas. 2010 m. įsteigtas Antano Gustaičio medalis (pagal Gyčio Ramoškos projektą), skirtas pagerbti didžiojo Lietuvos aviatoriaus atminimą ir pažymėti asmenis, nusipelniusius ugdant Lietuvos aviaciją.

antano

Aviakonstruktoriaus Antano Gustaičio tėviškėje

  Sigitas Birgelis, punskas.pl

 

 

Ankstesnis straipsnisKviečiame į parodos atidarymą
Kitas straipsnisPunske įteikti „Melpomenės drugelio“ apdovanojimai

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia