sb, punskas.pl
Evangelija (Jn 13, 1–15)
Tai buvo prieš Velykų šventę. Jėzus, žinodamas, jog
atėjo metas jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius
pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.
Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Judo
Iskarijoto širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į
jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo,
nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila
vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas
rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.
Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako:
„Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“
Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet
vėliau suprasi“.
Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“
Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenuplausiu, neturėsi dalies su
manimi“.
Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik kojas, bet ir
rankas, ir galvą!“
Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo
praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs,
deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi
švarūs“.
Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir,
sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate
mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš
– Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni
kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš
jums dariau“.