Jurgita Stankauskaitė. Sklepas

0

Tį labai šalta.

Karštų vasaros dzien kožnas ieškosi vėsesnės vietos. Lauki norbi po obelim acigulk ir lauk, kadu vėjas pūstels in inraudusius žandus. Ilgai tep nepribūsi. Tuoj kokia skruzdė per kojų lipa arba iš tvarto musės an rankų limpa. Sako, kad tos aina an š…, alia kad lyg vakar vakari praustasi. Da kap dziedulis su kelnėm ir marškiniais ilgom rankovėm, tai tus cik juokiasi. Nesuprantu, kap jam niekad nekaršta. Gal toj pypkutė vidurinian kišanin atbaido. Rankoj palaikyc neduoda, o apė paskolinimų tai nėr šnektų. Yra viena vieta, katroj niekad karšta nebūna. Tai lauko sklepas. Užtenka vienų žyngsnį žangc in sklepų ir jau nosis pajauca šalcį. Tįnajus amžinai šalta, net per šalta. Tį neina dabūc. Norisi graita pabėgc.

Tį labai drėgna.

Moteris virtuvėj skuta būlves. Sakė, kad keps bulvinių blynų. Karšta tai karšta, alia karšto blyno acisakyc būt griekas. Cik spėja toj būlvė rankose sukcis. Tuoj, žūrėk, lupyna in viedrų nukranta ir kitos siekia. Pliūmpc in šaltų vandenį bliūdi. Paima rankom už viedro kraštų ir krasteldama apverca lupynas. Paskucinė būlvė. Bus mažai pietumi. Raiks daugiau acinešč iš sklepo. Paci neis. No to yra vaikai. Ciej pieskose bovinasi, tai tegu nor kiek mamai padeda. O, kad, padla, nei vienas nemėgsta aic in sklepų. Arci tai arci, alia kad jami baisiai nemaloniai drėgna. Būna, kad po būlvėm drėgna ir šalta varlė randasi. Pirštus susitėplioji, basas in supuvusių morkvį kojas susterblini. Nieko nėr bjaurau. Alia ne kų padarysi. Valgyc visi nori. Raikia aic.

Tį labai tamsu.

Būna, kad visko yra, o kitų rozų nieko nėra. Tep yra virtuvėj pas gaspadines. Kap prasdės kų gamyc, tai kaliejos neturi, o kap ims viskas baigcis, tai cik spėk lakscyc in sklepų – tai morkvės, tai barščo, tai rūgytų agurkų. O kap lakscyc, tai vaikam. O kap vaikai turi baisiai dzidelį vaizduotį, tai ciem strokas aic in sklepų. Gerai, kap pas kažkų šviesa davesta, o kap kur nėra, tai baimės dzidelės akės. Ir aina tus trumpakelnis, nabagas, sustraukis in sklepų, nuslankia prieš slankscį ir niekur in šonus nesdairydamas stvera už pirmos pasitaikiusios morkvės ir lakia laukan, kad kas nor iš užpakalio nenugriebtų.

An jo smagu.

Pusapvalis sklepas vidurin nei malonus, nei gražus, alia jau kiek linksmybių kožnu metų čėsu duoda vaikam, tai sunku nupasakoc: vasarų laksto prieš kalnelį ir atgal, o žiemų važinėja an šaudų prikištų maišukų. Kap pamisni… tai tus sklepas kap žmogus – iš išorės gali būc baisiai gražus, smagu padurnavoc, o vidus, kap imi gerau pažįc, šaltas, drėgnas ir tamsus.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia