Kasmet isižojį laukiam pavasaro. Išėjį laukan, dairomės aplinkui, jieškom prasikalusios žolukės, kų cik isprogusio medzo lapuko, landam in daržalius, mėgydami inžūrėc iš po žamės išlindusios tūlpės daigucį. Inkvėpiam oro ir misnam, ar ca jau pavasaro kvapas, ar da jaucasi paskuciniai žiemos atodūsiai? Užuodzi ca kų? Aš tai pradzūvusius laukų plotus. O tai raiškia, kad tuoj dirva išspjaus akmenis ir ims šaukcis akmenų rinkikų.
Aršausias darbas. Kiba kad kam baisiai pacinka tųsyc tuos akmenis, alia da neteko girdėc, kad kas dzaugtųsi iš akmenų rinkimo. Dziedulių šnektu galiu drąsiai pasakyc, kad tai katorga. Apė akmenų rinkimų planus šaimynoj šnekama zo čėso. Ba gi pac gaspadorus neis ir neslankscis vienas. Raikia pagalbinykų. O kas kitas, jei ne sava šaimyna? Pas mus namie visadu akmenis rinkdavosi šaštadieniais. Tadu, kadu vaikam in mokyklų neraikia, kadu laisvi, kadu neraikia pamokų aplaisdzinėc. Ir, vaiku būnanc, tep nesnori kelcis anksci, kad spėc pavalgyc, ba gi be pusrycų akmenų nerinksi. O rinksi iki geros popietės, kol tėvam in tvartus apsižūrinėc neraikia. Pietus irgi suvalgysi laukuose, acisėdis an arimo, pakrantės ar žaliuojancos žolės. Valgysi graita nustvertų dešrukį ir usigersi iš namų acivežtu vandeniu. Kad ir arci namų, tai nelėksi acigaivyc. Per daug brangus čėsas, kad mornavotum minutes an lakscymo. Po kita nesnori silpstancų jiegų išnaudoc. Raiks dzyrbc iki paskucinio akmenio. Šitas dalykas nėra paskeitis no daug metų. Kad ir yra mašinos, katros ranka akmenis, alia, ščyrai pasakius, da nematiau nei kap jinai atrodo, nei kap veikia. Brangi paslauga, o žmogaus rankos vis da nepakeicamos.
Ir išaini ar išvažuoji in tuos laukus akmenų rinkc. Kas nesupranta, gali paklausc, kam tuos akmenis rankam. Nugi, kad kertanc javus kombainai akmenų nekabytų, kad lauko darbų technikos isikišį akmenys nepagadzytų. Nu ir link ko ainu, duokit dabeigc, ba vis tį kur nublūdzinu. Išaini in laukus, o gaspadorus rėkia: „Cik dzidzausius!“ Nu šitas pasakymas užmuša. Lyg susitarimas aiškus, alia visadu, kasmet jis sulaužomas. Ko toliau in laukus, to mažasnius akmenis imam rinkc. Jau nusbrysta visiem lankscycis prieš žamį, traktorus vis povaliau turi važuoc, tai vė rėkia: „Sakiau, kad dzidzausius! O jūs rankat kūloko dzydzo! Tep rinksim, tai iki vakaro nenurinksim!“ …Ir ca kap toj pasakoj be galo. Jau imam visi rinkc dzidzausius, mažausius net iš dzaugsmo aidamas paspiri, lyg norėdamas pasjuokc akmenuku in akis, alia peraina vė kokias čėsas ir žūrai, kad vė pradedzi rinkc vis mažasnius akmenukus…
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
