Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas laiku – realus

1

Strateginę reikšmę Lietuvai turintis projektas „Rail Baltica“ bus įgyvendinamas sparčiau. Toks sprendimas priimtas susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos ir „RB Rail“ laikinojo vadovo Agnio Driksnos susitikimo metu, kuomet buvo aptartos spartesniam projekto įgyvendinimo planui reikalingos priemonės.

„Dedame visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas sparčiau. Peržiūrėjome projekto įgyvendinimo grafiką ir atnaujinome veiklų įgyvendinimo planą. Tikimės, kad pavyks užsitikrinti savalaikį finansavimą bei sėkmingai pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – sako susisiekimo viceministras G. Mažeika.

„Mūsų tikslas – užbaigti projektą 2026-aisiais. Esame įvardinę tam būtinas sąlygas, įskaitant ir geresnį sprendimų priėmimo procesą projektavimo ir statybos metu bei laiku skiriamą finansavimą. Jei šios sąlygos bus įgyvendintos efektyviai, „Rail Baltica“ projektas bus užbaigtas laiku“, – sako Agnius Driksna.

Jau šiais metais numatoma teikti paraišką dėl papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo skyrimo. Tai leistų įgyvendinti daugiau projekto veiklų iki 2023 m.

Siekiama, kad projekto įgyvendinimo etapai ir reikalingos procedūros būtų atliekamos lygiagrečiai – žemės paėmimo ir projektavimo etapus būtų galima įgyvendinti tuo pačiu metu, o projektavimo metu – pradėti ruoštis statybos darbų pirkimui. Projekto įgyvendinimui didelę įtaką daro viešųjų pirkimų procedūros, todėl toks veiksmų planas leis sutaupyti laiko.

Šiuo metu „Rail Baltica“ įgyvendinimo veiksmai vykdomi visose projekto geografinėse dalyse Lietuvoje.

Vyksta aktyvus pasirengimas „Rail Baltica“ statyboms link Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiame ruože jau baigtos žemės paėmimo procedūros, pats procesas išsiskyrė savo apimtimi ir atlikimo terminais. Dar šiais metais planuojama baigti šios linijos projektavimą ir pradėti „Rail Baltica“ infrastruktūros statybos darbų etapą. Projektuojamoje atkarpoje, kurios ilgis 169 km, pagal preliminarų projektą, bus pastatyta 21 kelio viadukas, 30 geležinkelio viadukų, 7 žalieji tiltai ir 4 geležinkelio tiltai. Vienas iš numatytų pastatyti tiltų bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, kuris nusidrieks daugiau nei 1,7 km virš Neries upės. Taip pat bus pastatyta Panevėžio tarptautinė keleivinių traukinių stotis.

Ruože nuo Kauno iki Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos pradėtos teritorinio planavimo procedūros, iki 2020 m. vidurio planuojama pasirašyti sutartį dėl teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Sprendžiami 1435 linijos pietinėje atkarpoje (Kaunas – Lenkijos siena) modernizavimo – pritaikymo globaliems projekto parametrams klausimai. Šiame ruože bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija ir rekonstruojama esama geležinkelio linija.

Ruože nuo Kauno iki Vilniaus bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija – praėjusių metų pabaigoje pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. 2021 m., parengus specialųjį planą, bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Šio ruožo linijos projektavimą ir rangą numatyta įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos.

Kauno geležinkelio mazgas – vienas sudėtingiausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos visi „Rail Baltica“ traukiniai. Šio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas 2019 m. pavasarį baigti parengiamieji ir pradėti pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai, kurie yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte. Šiuo metu jau atlikta 50 proc. visų statybos darbų, juos planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

Jau šiais metais sujungus europinę geležinkelio liniją su Kauno intermodaliniu terminalu, bus atvertas kelias verslui naudotis „Rail Baltica“ galimybėms. Taip pat bus sudarytos sąlygos ne tik nepertraukiamam civilių, bet ir karinės paskirties krovinių gabenimui.


Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos inf.

1 KOMENTARAS

  1. Viskas kas straipsnelyje parašyta labai gražiai skamba.Nesenai kažkokiame portale buvo straipsnelis apie“ Rail Baltika „ir ten buvo parašyta kad gali būti kad nuo Kauno iki Lenkijos teks tiesti naują liniją.Pasirodo kad dabartinė anot straipsnio autoriaus ji yra labai vingiuota ir pasiekti didesnį greitį negu 160 būtų sunku.Taigi ši linija lygtai galėtų tarnauti prekiniams traukiniams .
    Nesu matęs žemėlapyje trasos ir remiuosi tiktai tuo kas buvo parašyta straipsnyje.Taigi jei tai teisybė ,nors niekas iš atsakingų už tą trasą taip ir tiksliai nekomentuoja,tai kyla klausimas už kokias lėšas būtų tiesiama nauja linija .Manau kad europinių pinigų jau nebegautume ir reikėtų savo kišenę patuštinti.Jei tai teisybė tai kodėl buvo taip skubama ir pasirinkta ne ta trasa.Žinoma kaltų kaip visuomet nebus.Gal vis dėl to galėtų atsakingi veikėjai patikslinti kaip iš tikro yra.Mes būsimi keleiviai labai laukiame pabaigos to geležinkelio linijos o nusikeliantys terminai dėl trasos pakeitimo labai jau nuliūdintu .Taigi laukiame naujų žinių iš susisiekimo ministerijos informacijos tarnybos.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia