Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia kelios didelės staigmenos

1

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda, pasakojanti apie 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos epochą, Lietuvos ir Lenkijos muziejus paskatino kalbėtis apie Valdovų rezidencijų kelio kūrimą, muziejinio bendradarbiavimo stiprinimą. Pasak muziejininkų, toks kelias tiek užsienio, tiek abiejų kaimyninių valstybių turistams pristatytų senosios Lietuvos valstybės bemaž šešių šimtmečių ir senosios Lenkijos valstybės aštuonių amžių gyvavimo istoriją, abiejų šalių praeities ryšius.

ATEITYJE – PROJEKTAI SU MALBORKO PILIMI

Valdovų rūmų muziejus nuo šiol turės dar vieną partnerį – Malborko (Marienburgo) pilies muziejų Lenkijoje. Su šiuo muziejumi pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, numatyta rengti bendrus tarptautinius projektus. Muziejų vadovai dr. Vydas Dolinskas ir habil. dr. Janušas Trupinda (Janusz Trupinda) teigia, kad abiejų muziejų likimai panašūs – Malborko pilis, kaip ir Valdovų rūmai, buvo kelis kartus suniokota ar sugriauta, o po to – atkurta. Tačiau Malborke darbai tęsiami dar ir šiandien. Pasak į UNESCO saugomų objektų sąrašą įtrauktos Malborko pilies vadovo, įspūdinga, viena didžiausių Europoje, raudonų plytų pilis su įtvirtinimais dažniausiai tapatinama su Kryžiuočių ordinu. Tačiau pamirštama, kad 315 metų ji yra buvusi ir Lenkijos karalių bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, kurioje lankėsi tokie bendri valdovai, kaip Steponas Batoras (1576–1586) ar Žygimantas Vaza (1587/1588–1632). Be to, Malborke savo ar ne savo valia anksčiau yra buvoję ir Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis bei Vytautas.

„Vilniuje atkurti Valdovų rūmus buvo paprasčiau – Lietuvai reikėjo simbolio, vietos, kurioje būtų pristatoma valstybingumo istorija ir ilgaamžė tradicija. Malborko pilis susidūrė su visai kita situacija – didžiąją laiko dalį tai buvo ne Lenkijos, o Kryžiuočių ordino nuosavybė. Ir po Antrojo pasaulinio karo valdžia ilgai diskutavo, ar verta investuoti į „antilenkišką“, XIX a. pabaigoje pradėtą restauruoti kompleksą. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad Malborko viduramžiškas senamiestis nebus atstatomas. Vertingi architektūros elementai ir statybinės medžiagos tada buvo išvežtos į Varšuvą, kur buvo atkuriamas per karą sugriautas Lenkijos sostinės senamiestis. Malborko pilies muziejaus atsiradimą nulėmė į šią vietą iš Sovietų Sąjungos (Voluinės, Lvovo, Vilniaus) atsikėlę lenkai. Jų iniciatyva šiandien pilis atkuriama, restauruojamos išlikusios erdvės, o muziejus yra vienas populiariausių Vidurio Europoje. Tad turime daug bendro – galime pasidalyti patirtimi konservuojant išlikusius mūrus, restauruojant archeologinius radinius, įrengiant ekspozicijas, ruošiant parodas, vykdant mokslinius tyrimus, skleidžiant kultūrinio turizmo informaciją. Mums taip pat praverstų Valdovų rūmų muziejaus specialistų patirtis. Norėtume rengti daugiau istorijos ir paveldo tyrinėtojų susitikimų, bendrų projektų“, – sako Malborko pilies muziejaus vadovas J. Trupinda.

„Iki šiol su Malborko pilies muziejaus vadovais dažniausiai susitikdavome kaip Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos nariai. Tiesa, savo laiku Malborko pilies tyrimų, atkūrimo, restauravimo, pritaikymo muziejinei veiklai metodinė ir praktinė patirtis buvo labai svarbi atkuriant Valdovų rūmus. Abiejų muziejų atstovai ne kartą dalyvavo Vilniuje ir Malborke rengtose mokslinėse konferencijose, seminaruose. Dalijimasis patirtimi – svarbus, dažnai nematomas muziejų darbas. Tačiau, pasirašę bendradarbiavimo sutartį, galvojame ir apie lankytojams patrauklių projektų rengimą – parodas, kuriose būtų atveriami kovų su kryžiuočiais kontekstai, valdovų rezidencijų istorinės raidos paralelės. Juk Lietuvos valdovai nuo pat Viduramžių ne tik kovojo su Vokiečių ordinu, bet ir palaikė artimus ryšius su Malborku, tuometiniu Marienburgu, o didieji magistrai mūsų valdovams dažnai siuntė įvairių dovanų, egzotiškų vaisių ir pan. Abiejų rezidencijų informacija galėtų gerokai praturtinti bendrą istorinių ryšių kontekstą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.

PLANUOJAMA KURTI VALDOVŲ REZIDENCIJŲ KELIĄ

Bendri projektai Valdovų rūmų muziejaus partnerius iš Lenkijos paskatino susitikti Vilniuje. Į Lietuvą atvykę Malborko, Varšuvos karališkosios ir Krokuvos Vavelio karališkosios pilių, kuriose įsikūrę muziejai, vadovai su Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi ir kitais specialistais aptarė abiejų šalių valdovų istorinių rezidencijų pažintinio kelio galimybę. Varšuvos karališkosios pilies vadovas prof. habil. dr. Voicechas Falkovskis (Wojciech Fałkowski) teigia, kad turime net kelias priežastis jį kurti: „Kai atsidarė Valdovų rūmų muziejus, apėmė jausmas, kad atvėrėme monarchijos rezidencijų tinklą. Manau, tai būtų svarbu įteisinti. Pirmiausia – tai atvertų platų istorinį Abiejų Tautų Respublikos vaizdą. Žinoma, valdovų rezidencijų keliui dar trūktų Gardino pilies. Bet pradėti galime jau dabar. Antra priežastis, kodėl turėtume kurti tokį kelią, – rinkodarinė. Pagaliau galime pasiūlyti maršrutą, kuriuo važiuodami žmonės pažintų mūsų krašto istoriją, nes viena rezidencija papildo kitą. Toks tinklas galėtų prasidėti Vilniuje ir tęstis per Varšuvą iki Krokuvos bei atvirkščiai. Iš kitos pusės – kiekvienas iš muziejų yra savaime įspūdingas objektas.“

Krokuvos Vavelio karališkosios pilies vadovas prof. habil. dr. Andžejus Betlejus (Andrzej Betlej) teigia, kad Valdovų rūmų muziejus, kaip ir Vavelio karališkoji pilis, yra tarptautinės reikšmės muziejinės institucijos. „Tai ne tik lietuvių ar lenkų – tai ir ukrainiečių, baltarusių istorijai svarbios vietos. Manau, kad tik aplankę Vilniuje, Varšuvoje ir Krokuvoje esančias rezidencijas Abiejų Tautų Respublikos piliečių palikuonys gali iki galo suvokti, kokia buvo mūsų bendra istorija ir paveldas, kiek daug dalykų mus sieja, – istorinių rezidencijų kelio kūrimo argumentus dėsto A. Betlejus. – Man, kaip muziejininkui, labai svarbūs ir kiti dalykai: Valdovų rūmų muziejuje rengiamos įspūdingos istorinės parodos, reprezentuojami paveldo objektai – tai mane džiugina. Seniai stebiu jūsų veiklą. Vavelio karališkajai piliai, kaip muziejui, labai svarbu, kad kaimyninėje šalyje atsirado patikimi ir aktyvūs partneriai, su kuriais galime kartu įgyvendinti sudėtingus projektus, parodas.“

JAU KITĄMET VALDOVŲ RŪMUOSE – UNIKALŪS ŽYGIMANTO AUGUSTO VAIKIŠKI ŠARVAI

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ parengta bendradarbiaujant su Varšuvos karališkąja pilimi – muziejumi bei Adomo Mickevičiaus institutu (Lenkija). Bendrų valdovų rezidencijose įsikūrę muziejai teigia numatantys daugiau įspūdingų parodų. Iš Vavelio karališkosios pilies kitąmet bus atvežti unikalūs vaikiški Žygimanto Augusto šarvai, sukurti, kai būsimam Lietuvos ir Lenkijos valdovui tebuvo galbūt 13 metų. Šiuos šarvus prieš pusmetį Lenkijai dovanojo Vengrijos vyriausybė. Dabar jie restauruojami, o po to bus vežami į Vilnių. „Tai toks išskirtinis eksponatas, kad būtų sunku parinkti dar ką nors papildomai rodyti kartu su šarvais. Vertingiausi artefaktai pasaulyje taip ir pristatomi, po vieną, kaip išskirtiniai kūriniai, šedevrai,“ – sako šarvus saugančios Vavelio karališkosios pilies vadovas.

Jau anksčiau pasklido žinia, kad Valdovų rūmų muziejus 2023 m., kai Vilnius švęs 700 metų jubiliejų, planuoja didžiulę Žygimanto Augusto gobelenų parodą iš Vavelio karališkosios pilies rinkinių. Tai unikali visos Europos mastu ir vertingiausia Lenkijoje saugoma meno kolekcija greta Leonardo da Vinčio (Leonardo da Vinci) paveikslo. Šie gobelenai Lietuvai svarbūs dar ir dėl to, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) juos užsakė gyvendamas Vilniuje.

PLANUOJAMOS KITOS ITIN REIKŠMINGOS PARODOS

Varšuvos karališkosios pilies parodų projektai suplanuoti artimiausiems ketveriems metams. „Tai parodos, kuriomis norime parodyti svarbiausius Europos meno kūrinius. Tariamės dėl eksponatų su Vakarų šalių muziejais, kolekcininkais. Taip pat numatomos kelios parodos, susijusios tik su gyvenimo Varšuvos karališkojoje pilyje istorija. Tiesa, 2023 m. tikimės atsivežti iš Lietuvos parodą, skirtą 1863–1864 m. sukilimo dalyviams. Ją teks pritaikyti mūsų erdvėms, šiek tiek papildyti savais eksponatais, – vardija Varšuvos karališkosios pilies vadovas V. Falkovskis. – Su Valdovų rūmų muziejumi rengiame net kelis didžiulius projektus, tačiau apie juos kalbėti dar kiek per anksti. Parodų kuratoriai jau pradėjo dirbti, iš pasaulio kultūros institucijų renkamos reikšmingiausios Abiejų Tautų Respublikos vertybės. Bus pristatomi ir Varšuvos karališkosios pilies lobiai. Tokiems projektams parengti reikia ne vienerių metų. Išsikėlėme sau tikslą, kad tos bendros parodos turi būti išskirtinės Europos istorinių parodų kontekste. Manau, kad tokie projektai plačiai nuskambėtų ir sudomintų ne tik Lietuvos ar Lenkijos lankytojus.“

Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas džiaugiasi stiprėjančiu bendradarbiavimu su Lenkijos ir kitų šalių atminties institucijomis. Išskirtinę vietą tarp jų užima Krokuvos Vavelio karališkoji bei Varšuvos karališkoji pilys. „Dauguma įsimintiniausių tarptautinių projektų, sykiu ir didžiausių pastarojo dešimtmečio parodų, Valdovų rūmuose surengta būtent su šiais partneriais – kolegomis ir bičiuliais. Vilniaus, Krokuvos ir Varšuvos rezidencijas glaudžiai sieja bendra praeities tradicija, simbolinė prasmė, panašus likimas bei identiška kultūrinė misija. Jaunam Valdovų rūmų muziejui kolegos iš Lenkijos padėjo ne tik rūmų atkūrimo, muziejinių ekspozicijų įrengimo klausimais, bet ir labai palengvino kelią į tarptautinį pripažinimą,“ – teigia V. Dolinskas. Anot jo, Valdovų rūmų muziejus yra dėkingas visiems Lietuvos ir užsienio partneriams už bičiulystę, padedančią įveikti kliūtis ir džiuginti Vilniaus publiką išskirtiniais kultūriniais projektais, turtingomis ir turiningomis parodomis.

Valdovų rūmų informacija

1 KOMENTARAS

  1. Vilniaus Valdovų rūmų,Krokuvos ir Varšuvos karališkųjų pilių ,Malborgo pilies muziejų kultūrinis bendradarbiavimas yra pageidautinas.Vis dėlto kažkodėl į šią bendravimo sistemą neįtraukta Gedimino pilis bei Vilniaus arkikatedros požeminės muziejinės vertybės.Pastebėtina ir tai, jog Karalius Žygimintas Augustas su savo lenkiška svita atsikėlęs nuolatiniai rezidencijai iš Krokuvos į Vilniaus Valdovų rūmus davė didžiulį akstiną lenkybės,ypač kalbos, įtvirtinimą Vilniuje ir LDK žemėse. Žygimantas Augustas sudavė Lietuvai taip pat didelį smūgį savivališkai atidavęs Lenkijos karalystei didžiulius LDK žemės plotus /Podolę.Palenkę iki dabartinio Augustavo miesto/,taip privertęs tuometinius Lietuvos vadovus pasirašyti Liublino unijos aktą ir įkūrti ATR. Tad tikėkimes,kad minėtas muziejų bendradarbiavimas netaptų istorinių įvykių vertinimas vien pagal Lenkijos koncepciją.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia