2019 m. spalio 13 d. Lenkijoje įvyko Seimo ir Senato rinkimai. Į Seimą iš viso balotiravosi 5112, o į Senatą 278 kandidatai. Į Lenkijos Seimą išrinkta 460, o į Senatą – 100 narių. Užfiksuotas labai didelis rinkėjų aktyvumas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, jis siekė 61,7 proc. Balsavo daugiau kaip 18 mln. Lenkijos piliečių.
Galutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Seimo rinkimus laimėjo Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Pelniusi 43,6 proc. rinkėjų balsų (235 mandatai) ji užsitikrino daugumą naujajame parlamente. Antrą vietą užėmė „Pilietinė koalicija“ (KO), surinkusi 27,4 proc. balsų (134 mandatai). Trečioje vietoje yra Demokratinės kairės sąjunga (SLD), už kurią balsavo 12,6 proc. rinkėjų (49 mandatai). Į Seimą pateks taip pat Lenkijos liaudies partija (PSL), už kurią balsavo 8,6 proc. rinkėjų (30 mandatų), konfederacija „Laisvė ir nepriklausomybė“, gavusi 6,8 proc. balsų (11 mandatų) bei vokiečių tautinė mažuma, surinkusi 0,2 proc. (1 mandatas).
Galutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Senato rinkimus taip pat laimėjo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), gavusi 44,6 proc. balsų. Antroje vietoje yra „Pilietinė koalicija“ (KO) – 35,6 proc., trečioje – Lenkijos liaudies partija (PSL) – 5,7 proc., ketvirtoje – Demokratinės kairės sąjunga (SLD) – 2,3 proc. rinkėjų balsų. Valdančioji partija naujajame Senate turės 48 mandatus, opozicija 51 (jų KO – 43, PSL – 3, SLD – 2) ir 1 L. Staroń.
Prieš ketverius metus Seimo rinkimus taip pat laimėjo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tuomet ji gavo 37,7 proc. balsų. Aštuonerius metus valdžiusi Pilietinė platforma (PO) buvo antra. Ja pasitikėjo 23,6 proc. rinkėjų. Trečioji vieta atiteko vokalisto Paweło Kukizo grupuotei „Kukiz`15“, surinkusiai 8,7 proc. balsų. Į Seimą pateko dar Ryszardo Petru „Šiuolaikinė partija“ – 7,7 proc. ir Lenkijos liaudies partija (PSL) – 5,2 proc.
Rinkėjų aktyvumas tuomet buvo 51 proc.
Rinkimų rezultatai Punsko valsčiuje
Iš 3463 turinčių teisę balsuoti rinkėjų rinkimuose dalyvavo 1527. Taigi valsčiaus rinkėjų aktyvumas buvo 44,1 proc. Lyginant su akstesniais rinkimais jis padidėjo 12,1 proc. (2015 m. – 32 proc.) ir buvo kiek didesnis negu Palenkės vaivadijoje (43,1 proc.). Tačiau tai kur kas mažiau negu vidutinis rinkėjų aktyvumas Lenkijoje, kuris šiemet siekė net 61,7 proc.
Lenkijos Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinko „Teisė ir teisingumas“ – 469 (31 proc.). Už „Pilietinę koaliciją” balsavo 396 gyventojai (26,2 proc.). Trečią vietą užėmė Lenkijos liaudies partija (PSL), gavusi 376 balsus (24,9 proc.), ketvirtą Demokratinės kairės sąjunga (SLD) – 147 (9,7 proc.), penktą konfederacija „Laisvė ir nepriklausomybė“ – 86 balsai (5,7 proc.). Tolesnės vietos atiteko nusivylusiems pensininkams (14 balsų), nepartiniams ir savivaldybininkams (11 balsų) bei „Veiksmingiesiems“, kurių lyderis P. Liroy-Marzec (10 balsų).
Rinkimus į Senatą laimėjo Lenkijos liaudies partijos (PSL) atstovas Zenon Białobrzeski, surinkęs 838 balsus (55,7 proc.). Marek Adam Komorowski (PiS) gavo 500 balsų, o Janusz Wasilewski („Kukiz`15“) – 164.
Prieš ketverius metus Lenkijos Seimo rinkimus Punsko valsčiuje įtikinamai laimėjo Lenkijos liaudies partija (PSL). Už ją tuomet balsavo 355 rinkėjai. Antra buvo Pilietinė platforma (275 balsai), trečia – „Teisė ir teisingumas“ (178 balsai), ketvirta – koalicija „Jungtinė kairė“ (75 balsai), penkta – „KORWiN“ (61 balsas), šešta – „Šiuolaikinė partija“ (51 balsas), septinta – „Kukiz`15“ (50 balsų), aštunta – „Kartu“ (24 balsai), devinta – „Savigyna“ (6 balsai). Zbigniewo Stonogos rinkimų komitetas ir „Naujoji dešinė“ atitinkamai – 2 ir 1 balsas.
Rinkėjų aktyvumas tuomet buvo 32 proc.
nb, punskas.pl
