Jurgita Stankauskaitė. Kalendoriaus žymeklis

0

Baisiai dūrė akis. Ir kaip šitaip nuo pat ryto erzinti seną žmogų. Netvarkingai užtrauktos užuolaidos leido saulės spinduliams paliesti jo barzdą. Sunkiai atsidusęs iškišo gyslotas kojas, įsispyrė į šlepetes ir garsiai nušliaužė į vonią.

Sako, vanduo nuplauna viską. Pasižiūrėjęs į veidrodį, linktelėjo galvą. Ne tokį labą rytą įsivaizdavo. Papūtęs ant akių nutūpusius plaukus, pakėlė lokiškus antakius ir, kažin ką pagalvojęs, pakraipė žemyn krentančią galvą.

Virtuvėje, prie pusryčių stalo, niekas jo nelaukė. Pristojo prie slenksčio. Kas čia per nesąmonė? Tas pats stalas gali vadintis pusryčių, pietų ar vakarienės stalu! O kad taip žmogus galėtų save keisti tris kartus per dieną? Ne. Kvailystė. Šiaip jis keičiasi metais ir su tuo vos susidoroja, tad ką jau kalbėti apie tokį smegenų persivalgymą. Peržengęs koridorių ir virtuvę skiriančią ribą, nuėjo išsivirti kavos. Ir skaniai užsirūkyti prie viryklės.

Kas dieną tas pats. Tik virtuvėje pasklidę rūkalų dūmai sugeba skirtingai susisukti. Šokdami tarp neplautų indų raitosi visomis įmanomomis figūromis. Ir iš kur toks jų grakštumas? Kas ten slepiasi žmogiškų plaučių gelmėje? Nusipurškė. Sielos nykštukai verda košę. Ak, ta vienatvė.

Vyriškis su cigarete

Prisėdo prie savo drobės. Atsiduso. Pasikrapštė barzdoje. Nurijęs gurkšnį kartaus tirpalo, įtraukė paskutinį tabako dūmą. Ištraukęs teptuką iš pilkšvai rudo vandens, pavoliojo žalsvuose dažuose. Šalia išdžiūvusių vakarykščių potėpių ryto spalva visai neblogai atrodo. Šią dieną vaizduotė veda kita linkme. Vakarykščiai nerviniai judesiai nešė viltį. Šiandien grįžo į realybę. O tu galvojai, kad kažkas pasikeis? Pakelk smakrą. Ar manai, kad šitie voratinkliai patys nusikabins? Ar tie tavo aukštų lubų dekoratyvūs elementai pasislinks penkiais centimetrais į šoną? Nejaugi tavo balkono medines prancūziškas duris nustos graužti trandės? Džiaukis, kad bent juos turi. Gyvus, šalia krutančius padarus. Nešneka. Daugiau erdvės tavo vidiniam plepėjimui.

Tep. Tekšt.

Kvaily! Manei, kad jie ateis pasveikinti? Tokių tėvo dienų kalendoriuje pilnos marios! Leisk užmiršti, kaip pats leidai sau neatsiminti apie savo tėvą. Lenk…

Medis. Jaunas. Brūkšt. Taškas.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia