Pasigrožėjus iš aukštybių įvairiais kraštovaizdžiais, laikas kopti ir į pačią aukščiausią apžvalgos aikštelę Lietuvoje, esančią Birštone. Bokštas atidarytas tik šiemet, todėl jis visą vasarą buvo pagrindinė turistų traukos vieta. Pirmaisiais lankymo savaitgaliais eilėje tekdavo palaukti ir tris valandas, nes į objektą vienu metu įleidžiama tik 40 žmonių. Vasarai pasibaigus, turistų srautas jau daug mažesnis.
Birštono apžvalgos bokštas pastatytas šalia kurorto, Nemuno kilpų regioniniame parke. Jo forma interpretuojama įvairiai. Vieniems statinys asocijuojasi su gynybiniu bokštu, kitiems su varpine (prisiminkime M. K. Čiurlionio fluorofortą „Varpinė“) ar stogastulpiu. Fasade yra 60 trikampių langelių. Bokšto konstrukcija gali būti ažūrinė arba nepermatoma – kurią iš jų matysime, priklauso nuo žiūrėjimo kampo. Apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje (viso bokšto aukštis 55 m), tačiau iš tikrųjų atsiduriame kur kas aukščiau – 92 metrų aukštyje v. j. l. (įskaičiuojant Škėvonių gūbrio aukštį). Kopiant į ją tenka įveikti 300 laiptelių.
Bokšto sienos sumontuotos iš sukryžiuotų metalinių plokščių, padengtų maumedžiu, ypač atspariu atmosferiniams veiksniams. Pasak architektų, maumedžio spalva keisis: veikiamas saulės maumedis taps pilkas ar net rudas. Kita bokšto įdomybė – apžvalgos aikštelei įrengti panaudotos skaidrios grūdinto stiklo konstrukcijos. Jos, kaip teigia specialistai, labai tvirtos ir saugios. Lietuvoje tai pirmas ir kol kas vienintelis apžvalgos bokštas su tokia naujove.
Ir ką gi pagaliau išvysime pakilę taip aukštai? Visų pirma dvi didingojo Nemuno kilpas, nesparčiai plaukiančius turistinius laivus, abipus upės dunksančius miškus ir patį Birštono miestą, garsėjantį mineraliniais vandenimis, unikalia gamta ir sena istorija.
Pasirodo, ir Birštono bokštas turi paslaptį – jame įkomponuoti baltiški ženklai, kuriuos ne taip lengva surasti. Tačiau žinant, kad jų esama, galima bent jau bandyti paieškoti.
Kažkiek pagalvota ir apie neįgaliuosius ar šiaip sunkiau vaikščiojančius asmenis. Jie gali automobiliais privažiuoti iki pat bokšto. Tiesa, čia lifto – kaip kad Anykščiuose – nėra, tačiau tokiems lankytojams įrengti specialūs informaciniai stendai su QR kodais, kuriuos nuskaičius telefono ekrane galima išvysti tą patį, ką mato bokšto lankytojai iš apžvalgos aikštelės.
Kol kas lipimas į apžvalgos bokštą ribojamas. Tai galima padaryti tik šviesiuoju paros metu – nuo 7 iki 21 val. Kadangi rudeniop dienos dar labiau trumpės, reikia manyti, kad bus trumpinamas ir lankymo laikas. Ilgainiui, galbūt jau kitais metais, kopti bus galima ištisą parą. Beje, rūkaliams reikėtų įsidėmėti dar vieną dalyką – šalia bokšto rūkyti draudžiama.
Nusileidus iš apžvalgos aikštelės žemyn, neverta skubėti išvykti. Birštone yra daug pramogų ir lankytinų vietų. Galima pradėti nuo Vytauto kalno – vieno aukščiausių Lietuvos piliakalnių, ant kurio viduramžiais stovėjusi medinė pilis, sėkmingai gynusi kraštą nuo kryžiuočių antpuolių. Vėliau joje per medžiokles apsistodavęs kunigaikštis Vytautas. Iš aikštelės kalno viršuje (85 m v. j. l.) atsiveria ne ką prastesnis vaizdas į Nemuną ir patį kurortą, negu iš apžvalgos bokšto. Netoliese piliakalnio esančiame parke stovi paminklas Vytautui Didžiajam (skulptorius G. Jokūbonis). Verta paminėti, kad Birštone yra ir kitas paminklas didžiajam lietuviui – Jonui Basanavičiui (skulptorius A. Aleksandravičius). Ir pastatytas jis čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą 1939 m. Beje, galvodami apie J. Basanavičių kaip „Aušros“ redaktorių, kalbininką, Lietuvos Tarybos pirmininką, Vasario 16-osios Akto signatarą, dažnai užmirštame, kad jis buvęs ir gydytojas. Tarp kitko, turėjęs nuopelnų ir kurortiniam gydymui.
Kadangi esate kurorte, galite palepinti savo organizmą ir pasinaudoti vandens procedūromis Kneipo sode arba išbandyti inhaliacijas po atviru dangumi „Druskupyje“ (abi galimos tik vasarą). O štai „Birutės viloje“ mineralinis vanduo garinamas ištisus metus. Ir jokiu būdu neišvykite iš kurorto nenusipirkę mineralinio vandens kelionei („Vytauto“, „Birutės“, „Vaidilutės“ ar kt.).
Ir dar viena. Visiems, kas lanko Birštoną, sunku patikėti, kad jame nuolatinių gyventojų vos 2369 (2019 m. duomenys). Kasmet jų vis mažėja. Kaip, beje, ir kitose Lietuvos vietose. Tik to nepajusite, nes čia labai daug atvykstančiųjų. Vien sanatorijų dabar jau penkios, o kiek spa centrų ir kitų poilsio pasiūlymų. Naudokimės!
Naudokimės ir apžvalgos bokštais. Ne tik paminėtais straipsnyje, bet ir kitais. Jų Lietuvoje apie 30. O kad kraštovaizdžiai gražūs ir įdomūs visais metų laikais, manau, nieko įtikinėti nereikia. Smalsesniems gal bus įdomu, jog ateinančiais metais naujas apžvalgos bokštas iškils ir Rusnės saloje, prie Atmatos upės žiočių. Jis bus trikampės formos. Vienintelis toks Lietuvoje. Čia bus tikras rojus lankytojams, norintiems pasigėrėti parskrendančių ar išskrendančių paukščių pulkais, gerai matysis Kuršių marios ir Ventės ragas.
nb, punskas.pl
