Ar vėliau pradėję mokytis lengvai pasieksite rezultatų?

0

Dažnai girdima frazė „lenk medį, kol jaunas“ ne tuščiai skamba, kalbant ir apie užsienio kalbų mokymąsi. Specialistai pastebi, kad mažesni vaikai visuomet imlesni naujiems dalykams ir jiems mokytis lengviau. Suaugusieji labiau susikaustę ir kamuojami baimių, tačiau jų potencialo taip pat nereikėtų nuvertinti.

Suaugusieji spraudžia save į rėmus, vaikai nebijo klysti

Psichologės Astos Blandės teigimu, vaikai neturi didelių baimių klysti ir pasirodyti ne taip, kaip save įsivaizduoja. Visai kitaip yra su suaugusiaisiais, mat jie jau turi susiformavusį įsivaizdavimą, kas jiems sekasi ar ne ir yra neretai linkę save įsprausti į rėmus. Visa tai trukdo greičiau ir laisviau pritaikyti, pavyzdžiui, išmoktas naujas kalbos žinias.

„Suaugusieji jau yra įgiję tam tikros patirties ir tai lemia jų norą ko nors naujo išmokti. Patirti nemalonūs išgyvenimai kelia stresą, o pozityvi patirtis primena, kad mokytis gali būti įdomu ir vertinga. Tuo tarpu vaikai dar tik kaupia patirtį ir mokytojas turi visas galimybes parodyti įvairų ir prasmingą mokymo(si) kelią. Paprastai jie – žaismingesni ir atviresni įvairiems būdams mokytis, nebijo klysti. Tuo tarpu suaugusieji neretai yra jautresni klaidoms, atsiranda baimė apsijuokti, parodyti netobulą savo pusę.

Tačiau mokymo(si) procese suaugę žmonės yra kur kas savarankiškesni ir paprastai atsakingesni, ypač jei turi aiškų tikslą, kurio siekia. Vaikams dažniausiai reikia pagalbos formuojant mokymosi įgūdžius ir jie patys turi investuoti nemažai jėgų mokantis mokytis“, – pagrindinius mokymosi skirtumus atskleidžia A. Blandė.

Patys imliausi vaikai – ikimokyklinio amžiaus

Kai vaikai pradeda kalbėti ir žodžiais komunikuoti savo mintis, pasak anglų kalbos specialisto Vitalijaus Leškovič, į jų kasdienybę galima pamažu pradėti įnešti mokymąsi, taip pat ir užsienio kalbas.

„Daugybė žmonių žavisi mokyklinio amžiaus vaikų gebėjimais greitai įsisavinti informaciją: mokytis ne tik pačių įvairiausių dalykų, bet ir užsienio kalbų. Bet dalis neįvertina, kad 2–4 metų vaikai yra ypatingai imlūs kalboms ir itin lengvai įsisavina jų tarties, intonacijos ypatumus, išmoksta naujus žodžius. Ir svarbiausia, mokosi natūraliai, nebijo suklysti ar apsijuokti prieš kitus neteisingai sudėlioję sakinį.

Tokie vaikai labai atviri naujiems dalykams. 3–4 metų mažieji peržiūrėję filmuką anglų kalba ir ten išgirstus pagrindinius žodžius pakartoję keletą kartų po to, juos prisimena ilgam. Žodžių kortelių, iliustruotų knygelių, filmukų rodymas, bendravimas labai paprastomis šeimos kasdienybės temomis, pavyzdžiui, išvertus keletą žodžių apie maistą, leidžia mokytis greitai ir žodžius, frazes įsiminti ilgam“, – sako anglų kalbos mokyklos „Intellectus“ mokytojas V. Leškovič.

Ar suaugusiems tikrai sunkiau mokytis?

Anot anglų kalbos mokytojo V. Leškovič, suaugusiuosius kasdienybėje pasiekia didesni kiekiai informacijos – jų laukia darbas, rūpesčiai dėl buities, šeima. Iš pradžių priimti dar daugiau naujos informacijos, susijusios su anglų kalba, gali atrodyti sudėtingiau nei vaikams, tačiau mokymuisi amžiaus ribų nėra.

„Anglų kalba – kaip sporto salė. Tam, kad užaugintumėte raumenis, reikia nuoseklumo ir pastovumo. Jeigu kalbą vartosite 3–5 kartus per savaitę ir tai darysite nuosekliai, būsite suinteresuoti kažko išmokti – tokiu atveju amžius nėra riba. Be abejo, vyresnio amžiaus žmonės tai daro šiek tiek lėčiau, bet norimus rezultatus tikrai įmanoma pasiekti“, – teigia specialistas.

Jei vaikams tinka spontaniškesnis, dinamiškesnis mokymasis, anot anglų kalbos mokyklos „Intellectus“ mokytojo, suaugusiųjų jis turėtų būti nuoseklesnis, labiau paremtas struktūra ir nuolatiniu kartojimu. Dažnu atveju suaugusieji pasižymi didesne motyvacija, nes kalbas pradeda mokytis su tikslu – išvykti studijuoti į užsienį, susikalbėti su anūkais gyvenančiais svečioje šalyje ar siekti geresnių rezultatų profesinėje srityje.

Jam antrina ir psichologė Asta Blandė, teigdama, kad protinių gabumų pikas būna apie 22-uosius gyvenimo metus, o vėliau mąstymo tempas, logika ir atmintis turi tendenciją po truputį silpnėti. Dėl to vyresniems įsisavinti naują informaciją reikia daugiau pastangų ir darbo. Jų drąsa eksperimentuoti ir praktikoje taikyti žinias nebus itin aukšta. Taip pasireiškia noras viską atlikti teisingai, o sau ir mokytojams keliami lūkesčiai kur kas didesni, todėl mokymosi procesas gali užtrukti kiek ilgėliau nei jaunesnių. Tačiau mokymasis visą gyvenimą, kaip tik suteikia tinkamą stimulą kuo ilgiau išlikti jauniems.

Odeta Bartašiūtė

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia