Ar kiekvienas džiaugiasi, kai kaimyno stogas dega?

0

Pagal „Dzūkų žinių“ informaciją

„Pasirodo, vertiname, mylime savo kaimynus“, – teigia Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma. O reikalui esant, sako, ir neprastą vakarienę kaimynui pagamins. „Iš to, ką turi“, – patikina ji.

Ar kiekvienas džiaugiasi, kai kaimyno stogas dega? Tikrai ne, atsakytų Gegutės kaimo bendruomenės žmonės: geras kaimynas – brangesnis už giminę.

Ir štai ką jie sumanė: kaimynas kaimynui vakarienę suruošia. O kad tų kaimynų kuo daugiau pavaišintų, sukvietė visus krūvon. Ir kad dabar brangymetis, kad kainos kyla ne dienomis, bet valandomis, jiems nė motais. Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Sabaliauskienė sako, kad visai nereikia įmantrių patiekalų, kad kaimyną pavaišintum, užtenka ir paprastų, kasdienio maisto, svarbiausia su meile ir šiluma, su visu dosnumu pasidalinti. „Kad ir paprastų miltinių blynų su savo pačių virta uogiene. Skanumėlis“, – tarsteli ji.

Renginiai „Copy – Paste“ jau pabodo

Ir susibėgo, ir susibūrė – visi savi. „Kaimynas kaimynui vakarienę ruošia“ renginys itin vykęs“, – pasidžiaugia bendruomenės pirmininkė. Sako, kad nesinori tokių pačių renginių, švenčių – „copy – paste“, norisi kažko kito, kitaip. „Tas pats per tą patį jau nedomina, „neveža“. Vienąkart padarę, kitą kartą jau galvojame kažką kito“, – patikina bendruomenės pirmininkė, daugelio renginių idėjų autorė ir organizatorė, visada ir visur sulaukianti pagalbos ir pritarimo iš savo ištikimosios draugės Jurgitos.
Vilma pasakoja, kad tenka sudalyvauti šventėse, atrodytų, tikrai puikiai organizuotose, o žmonių vos vienas kitas. Anot jos, net liūdna pasidaro. „Folkloro ansambliai groja, kaip aš sakau, vieni sau. Žmonės po karantino labai pasyvūs. O jau žiūrėk: iš vieno išlindome, tuoj į kitą lįsime. Atrodo, žmonės po karantino norėtų kažkur nueiti, bet pritraukti sunku, labai sunku. Į šventes tiesiog neateina. Gal norėti ir nori, bet tik tol, kol jų nepakvieti. Kai pakvieti, suranda begalę priežasčių, kodėl negali ir kodėl vis tik geriausia likti namuose“, – pastebi V. Sabaliauskienė. Neslepia, kad kai paskutinį kartą grįžo iš tokios itin negausios šventės, važiavo ir nors buvo kartu ir draugė, bet tylėjo abi. „Važiuojame namo ir be žodžių suprantame viena kitą“, – prisimena Vilma.
Tada ir nutarė, kad reikia kažko griebtis: padaryti šventę savam rate, be svetimų, paprastai – be jokių įmantrybių tiesiog susibėgti, pasišnekėti, pasibūti. „Ir pasiūlė Jurga, kad galima būtų kaimynui vakarienę suruošti, tuoj ir pavadinimas susirimavo“, – sako ji.
Ši vakarienė tik savam bendruomenės žmonių rate: net bendruomenės „Facebook“ puslapyje nebuvo skelbta. O taisyklė buvo paprasta – „atsinešk vakarienę kaimynui“. Ir dar ne bet kame…

Gegutėje sava tvarka: maistas tiekiamas tik mediniuose induose

Ši idėja suvienijo. „Ir suėjo visi su tokiais neprastais patiekalais ir daug, kad net nesitikėjau“, – prisipažįsta bendruomenės vadovė. Dargi pas juos, Gegutėje, juk valgoma tik iš medinių indų, tad visi patiekalai – juose. „Kiekvienas savo namuose jų turime“, – patvirtina Vilma. Jokiu būdu vienkartinių indų negali būti ant stalo. „Kepti obuoliai ant medinės lentutės. Ar čia didelė prabanga? Ko gero, ne. O atrodo gražiai“, – pastebi ji. Ir net jei kas kokio stipresnio gėrimo atsinešė, tai specialiai į tam nupintą krepšį padėjo. „Taip jau įpratę“, – tarsteli pašnekovė. O ir pasaga ant stilizuotų vazų, medinių indų, sėkmę nešantis ženklas visos bendruomenės žmonėms.
Tokia tvarka Gegutėje.

Aukštos maisto kainos nesutrukdė kaimynui gardžią vakarienę suruošti

O jau vakarienę ruošė kaip kuri šeimininkė išmanė: viena kepė, kita virė ir prie viryklės stovėjo, dar kita parduotuvėn lėkė, pirko, tempė: ne sau – kaimynui. „Visko buvo: ir saldžiai, ir sūriai, ir stipriau pavalgyti, ir pasmaguriauti, ir gira namine atsigaivinti. Ir pirktinių, ir iš savo ūkelių produktų patiekalai pagaminti. Noriai atėjo ir nešėsi visko“, – pasakoja Vilma. Ant staltiesėmis nuklotų stalų susirinkusieji dėliojo maistą, lauko gėles, o ir muzikos buvo, ir šokiai, tiesiog mėgautasi draugija, vasarišku dangumi ir šilta, draugiška, kupina bendrystės atmosfera. „Nežinau, ar tik pas mus kaime geri kaimynai gyvena, bet tikrai kaimynams nieko nepagailėta“, – atkreipė dėmesį moteris. Anot jos, atrodo, tiek žmonių nebuvo, kiek patiekalų priruošta, pridėta. „Jautėsi, kad pasistengta“, – taip sako bendruomenės pirmininkė. O ir po pasibuvimo atsiliepimai tik geri.
„Pasirodo, vertiname, mylime savo kaimynus“, – teigia Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma. O reikalui esant, sako, ir neprastą vakarienę kaimynui pagamins. „Iš to, ką turi“, – patikina ji.
Toks renginys Gegutėje pirmąkart. Labai tikisi, kad tai bus ne vienkartinis susibėgimas.

Ankstesnis straipsnisPUNSKAS etnografiniuose pasakojimuose (2 dalis)
Kitas straipsnisPunsko parapijos skelbimai

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia