Rasos šventė lietuviams yra ypatinga. Tai senovinės baltų tradicijos, kurios turi reikšmę ir nūdienos kultūros pažinimui. Jau daugelį metų įspūdinga tradicinė Rasos šventė organizuojama Verkių parko teritorijoje Vilniuje. Šioje vietoje, galbūt ir prieš šimtmečius, galėjo būti švenčiama Rasos šventė, nes kaip legenda byloja, čia buvo įsikūręs žymiausias Lietuvos krivis – Lizdeika. Mažas verkiantis vaikas buvo rastas medžio lizde, todėl gavo Lizdeikos vardą, o visa teritorija pavadinta Verkiais nuo vaiko verksmo. Tai Lizdeika kunigaikščiui Gediminui išaiškino sapną apie geležinį vilką ir miesto įkūrimą.
Jau daugelį metų ši šventė sutraukia minias vilniečių ir svečių. Dalyvauja žymiausi Vilniaus folkloro ansambliai. Dvidešimt ketverius metus šiam didžiuliam renginiui vadovauja šventės sumanytoja, scenarijaus autorė ir vedančioji Nijolė Balčiūnienė. Senųjų tradicijų puoselėtoja patirties sėmėsi dar būdama studente, dalyvaudama pirmosiose Rasos šventėse Kernavėje XX a. septintojo dešimtmečio antroje pusėje, o vėliau, vadovaudama Liaudies dainų klubui „Raskila“, skleidė tradicinę šventę kitose Lietuvos vietose. Ne kartą yra atvykusi ir į Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos organizuojamą Rasos šventę, visada padėjo patarimais, skleidė sukauptą patirtį. Labai smagu, kad gerb. Nijolė šį kartą pakvietė ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos folkloro kolektyvus į Verkius.
Kaip jau įprasta, į svarbesnius renginius vyksta jungtiniai draugijos kolektyvai. Šį kartą į Vilnių važiavo pajėgiausi „Gimtinės“ žmonės, dalis „Alnos“ ansambliečių ir jaunimo – „Šalcinuko“ dalyviai. Visi džiaugėsi gražia švente, kartu su kitais kolektyvais dalyvavo meninėje-apeiginėje šventės programoje. Iškirtinė patirtis buvo Punsko licėjaus absolventėms, kurios vasarą atliko praktiką Punsko muziejuje „Senoji klebonija“. Tai progai jos prisirinko žolynų, išmoko nusipinti vainikus, pasipuošė baltiškais drabužiais ir džiaugėsi įsiliejusios į bendrą renginio šurmulį. Kartu su visais ėjo kupolių ratelius, plukdė vainikėlius. Kaip ir dera jaunimui – būrė, kada ištekės ir grįžo dar daug kitų veiklų išmėginusios, o Draugijos pirmininkas R. Vektorius suspėjo iki saulės patekėjimo išsimaudyti Verkės upelio kriokliuose. Visi buvo nustebę pamatę tokią minią susirinkusių vilniečių ir laimingai sugrįžo pasisėmę naujos patirties bei įspūdžių.
a.v., punskas.pl
