Alisa Rūta Stravinskaitė. Juozo Vainos etnografinį muziejų aplankyti verta!

0

Juozo Vainos etnografinis muziejus yra unikalus. Jis veikia Punsko lietuvių kultūros namuose nuo 2002 metų. Prieš tai jis buvo įrengtas dabartinio vaikų darželio patalpose, o dar anksčiau – jo paties namuose. Muziejaus eksponatus Vaina pradėjo rinkti maždaug 1960 metais. Jį domino materiali ir nemateriali šio krašto kultūra, paveldas, įvairūs buities reikmenys ir kt.

Rinkdamas etnografinę medžiagą, jis darė garso įrašus, fotografavo, viską kruopščiai užrašinėjo ranka bei rašomąja mašinėle. Juozas Vaina buvo labai įdomi asmenybė. Jis daug metų mokytojavo, buvo vienas iš Punsko licėjaus įkūrėjų, aktyviai dalyvavo lietuvių saviveikloje, vaidino, grojo, dainavo, keletą metų buvo Punsko lietuvių kultūros namų direktoriumi. Šiame muziejuje yra visa tai primenančių asmeninių Juozo Vainos daiktų.

Muziejaus gidė, J. Vainos auklėtinė, Julija Račiuvienė galėtų papasakoti apie kiekvieną eksponatą, o jų čia yra apie 2000 vnt. Muziejuje yra keturi kambariai, kurie vienas nuo kito skiriasi eksponatų tematika. Mano ekskursija prasidėjo nuo trumpos gidės įžangos apie muziejaus įkūrėją ir pirmos patalpos, apie kurios eksponatus papasakosiu vėliau.

Pirmiausia apžiūrėjau audiniams ir audimui skirtą kambarį, kurį gidė pavadino moterišku. Čia galima pamatyti audimo stakles, moterų aprangą bei įvairiausius audinius. Šiame kambaryje gausu austų rankšluosčių, juostų, lovatiesių, tautinių drabužių detalių. Viskas išausta iš lininių siūlų, vilnos bei medvilnės ir daugiausia dažyta natūraliais pigmentais. Staklės kitados turėjo didelį vaidmenį moterų gyvenime. Jas savo namuose turėjo kiekviena kaimo moteris, tačiau ne kiekviena sugebėjo išausti gražias lovatieses ar juostas. Ekspozicijoje stovi ir vėliau plačiai pradėta naudoti siuvimo mašina.

Ypatingai gražūs man pasirodė įvairūs papuošimai, kuriems atlikti naudodavo vąšelius, virbalus, išsiuvinėdavo adatomis. Dominuojantys motyvai – paukščiai ir gėlės. Taip pat būdavo išsiuvinėjamos ir raidės, vienas iš eksponatų – tikriausiai nemažai kantrybės ir kruopštumo pareikalavęs audinys su išaustu Lietuvos himnu.

Kitame kambaryje yra gausu įvairių eksponatų – nuo ženkliukų, įsegamų į drabužius, iki iškasenų iš senovinių jotvingių gyvenviečių. Šiame kambaryje yra ir pinigų iš įvairių laikotarpių. Jie lietuviški, vokiški, lenkiški bei rusiški. Yra nemažas kantičkų, maldaknygių bei giesmynų rinkinys. Ant sienų kabo įvairūs žemėlapiai, plakatai bei išdidinti pašto ženklai „Lituanicos“ skrydžio tematika.

Čia yra eksponuojamos ir archeologų iškasenos, įvairūs papuošalai, akmeniniai kirvukai ir kt. Įdomus yra stendas su įvairiais kaimo kryžiais, kuriuose nemažai pagoniškos simbolikos. Šioje ekspozicijoje yra ir šių laikų objektas, nulipdytas Juozo Vainos anūkės, kuri norėjo įamžinti save su seneliu, sėdinčius ant sofos.

Paskutiniame kambaryje galima pamatyti įvairius iš metalo ir medžio pagamintus buities reikmenis. Čia eksponuojamos lazdos, lygintuvai, iš šiaudų pintos statinės grūdams laikyti, senovinės žibalinės lempos iš geležinkelio stoties, pakinktai arkliams, geldos mėsai sūdyti. Šiame kambaryje iš kitų eksponatų savo puošnumu išsiskiria dekoruotos lazdos.

Pirmame kambaryje yra daug istorinių dokumentų bei asmeninių J. Vainos daiktų, knygų, muzikos instrumentų, fotoaparatų, skutimosi reikmenų ir kt. Čia taip pat stendas, skirtas Dariui ir Girėnui.

Muziejuje gausu su Punsku susijusių skelbimų, įvairių nuotraukų, albumų, Vainai skirtų apdovanojimų. J. Vaina turėjo pomėgį kolekcionuoti ir tokius objektus, kaip sausainių ar saldainių pakuotės, įvairios iškarpos iš spaudos (jie nėra viešai eksponuojami). Muziejuje yra saugomi įvairių laikmečių „Aušros“ numeriai, straipsniai apie lietuvių tautinę mažumą, senų sodybų ir jų gyventojų nuotraukų, parapijos dokumentų ir mirčių knygų kopijos. Vaina savo muziejaus eksponatus labai kruopščiai puoselėjo bei išsamiai dokumentavo.

Muziejų galima aplankyti paskambinus telefonu +48 798 795 384.

Alisa Rūta Stravinskaitė, punskas.pl

Ankstesnis straipsnisPunsko Žolinės 2022. Šv. Mišios
Kitas straipsnisSangrūdos krašto šventė

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia