„Suvalkiečio“ žurnalo metai su nauja redaktore ir būriu talkininkų

0

„ – Revoliucijos nekėliau“, – sako Birutė Burdinaitė-Ołów, praėjusiais metais perėmusi žurnalo „Suvalkietis“ redaktoriaus vairą. Kalbino – Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė.

Birutė Burdinaitė-Ołów

Jau kuris laikas redaguojate leidinį „Suvalkietis“. Kaip gyvuoja žurnalas?

„Suvalkietį“ redaguoju dar visai neilgai, vos metus laiko. Man talkina K. Baranauskas, O. Virbylienė, K. Leončikas, V. Batvinskas, T. Uzdilaitė ir kt. Anksčiau leidinio vyriausiasis redaktorius ilgus metus buvo Kazimieras Baranauskas. Žurnalas, atrodo, gyvuoja gerai. Pernai, kaip ir paprastai, išėjo keturi jo numeriai.

O kaip laikosi jūsų skaitytojai? Kas jie tokie?

Tenka išgirsti, kad skaitytojai laukia naujų žurnalo numerių ir įdėmiai jį skaito. Visų pirma tai Suvalkų lietuviai, bet prenumeratorių turime ir visame Suvalkų krašte, Lenkijoje, Lietuvoje, netgi užjūryje.

„Suvalkiečio” redkolegija

Jūs šio krašto lietuviškoje žiniasklaidoje esate jau daug metų. Ar žinios ir naujienos pačios jus pasiekia, ar ieškote jų? Kas labiausiai domina „Suvalkiečio“ skaitytojus?

Taip, su mūsų krašto lietuvių žiniasklaida vienaip ar kitaip esu susijusi jau beveik 30 metų. Kurį laiką dirbau „Aušros“ žurnaliste, vėliau (iki šiol) „Aušros“ redakcijos ir leidyklos stiliste ir korektore. Nemažai metų taip pat tvarkiau interneto portalo punskas.pl kalbą. Teko šiek tiek paragauti ir televizijos laidų redaktorės darbo, kai pavaduodama seserį Rūtą rengiau lietuviškas laidas. Trumpai talkinau taip pat Boženai Bobinienei redaguojant „Aušrelę“. O pernai suvalkiečių paprašyta ryžausi imtis „Suvalkiečio“ redagavimo.

Temų žurnalo straipsniams ieškau ir pati, bet visgi daugiausia jų pasiūlo talkinantys asmenys. Suvalkų lietuvių nereikia ilgai prašyti, kad ką nors parašytų „Suvalkiečiui“. Jie tikrai aktyvūs ir geranoriški.

O ką rasime žurnalo puslapiuose? Čia esama informacijos apie Suvalkų lietuvių gyvenimą, yra straipsnių apie mūsų krašto istorijos paveldą, žinių iš Lietuvos, suvalkiečių ir Lietuvos poetų kūrybos ir kt.

Birutė – redaktorė. Kokia ji?

Tiesą sakant, aš dar tik bandau įsijausti į redaktorės vaidmenį. Juk metai – trumpas laiko tarpas. Perėmusi redagavimą „revoliucijos“ nekėliau. Taigi minėtuose pernai išleistuose keturiuose „Suvalkiečio“ numeriuose, palyginti su ankstesniais, kažin kokių didelių pokyčių nematyti. Veikiau stengiuosi mokytis iš tų, kurie jau ilgą laiką dirbo tokį darbą, ir po truputėlį įgyvendinti savo mintis. Vertinu nemažą būrį talkininkų, džiaugiuosi, kad pateikia medžiagos „Suvalkiečiui“ ilgamečiai ir nauji autoriai. Labai malonu gauti skaitytojų laiškus, atsiliepimus.

Ar būnant redaktoriumi, keičiasi požiūris į patį leidinį?

Tikrai keičiasi. Jautiesi labiau už jį atsakingas, jaudiniesi, svarstai, kaip paskirą numerį priims skaitytojai, ar jiems bus įdomu. Anksčiau, kai vien tvarkiau „Suvalkiečio“ kalbą, tokių klausimų man nekildavo. Tiesiog stengiausi kuo geriau atlikti stilistės, korektorės darbą, ir tiek. Kai pats tampi redaktoriumi, taip pat labiau įvertini buvusio redaktoriaus darbą ir pastangas.   

O Birutė, kaip kitų leidinių skaitytoja? Kokia ji? Juk nesat paprasta skaitytoja. Į ką dažniausiai atkreipiate dėmesį?

Visų pirma į turinį, bet svarbi ir leidinio išvaizda, nuotraukos, iliustracijos. Na, ir į klaidas. Gal dėl to, kad jau tiek metų jų ieškau įvairiuose leidiniuose.

Jūs ir redaguojate, ir rašote, ir koreguojate, o kur dar visa kita veikla ir pomėgiai. Kuris iš esamų ar buvusių užsiėmimų jums pačiai mieliausias ir kodėl?

Iš esamų užsiėmimų mieliausias kalbos tvarkymas. Studijų metais man taip pat įdomesni buvo kalbos dalykai negu literatūros paskaitos. Atsimenu, kad jau ir pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja, patikrinusi rašinėlius, atiduodama man sąsiuvinį sakydavo: „Be klaidų, bet sausa, sausa…“

Kai kam gali atrodyti, kad taisyti klaidas esąs labai nuobodus darbas, bet man – ne. Juk nėra dviejų tokių pačių straipsnių, dviejų tokių pačių leidinio numerių, dviejų tokių pačių knygų. Kiek įdomių dalykų sužinai…

Laisvalaikiu dar labai mėgstu fotografuoti, ypač gamtą. Žaviuosi taip nuostabiai Dievo sukurtu pasauliu ir man įdomu užfiksuoti nepaprastus, gražius dalykus.

Ko palinkėtumėte sau, kaip redaktorei, naujais metais?

Kad „Suvalkietis“ nestokotų skaitytojų, kad kiekvienas jų rastų čia ką nors sau įdomaus. Kad netrūktų taip pat rašančiųjų, atsirastų naujų autorių.

O ko palinkėtumėte savo skaitytojams?

Visų pirma norėčiau jiems padėkoti už tai, kad skaito mūsų žurnalą, kad šitaip palaiko lietuvišką spaudą, bei palinkėti kuo sėkmingiausių naujų metų, kad sugebėtų įvertinti kiekvieną gyvenimo dieną, džiaugtis kad ir mažais dalykais, nes juk iš smulkmenų ir susideda gyvenimas.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia